Dar labiau ištuštins prasižengusiųjų pinigines

Vien teorijos nepakanka

Susisiekimo ministerija nusprendė, kad prasižengusiems vairuotojams vien tik teorinių paskaitų neužtenka – juos reikėtų siųsti papildomai mokytis į vairavimo bazes. Lietuvoje tokių bazių yra vos keletas – keturios jau veikia, dar viena netrukus turėtų pradėti veikti visu pajėgumu.

Papildomi mokymai būtų būtini ne visiems vairuotojams. Praktinio vairavimo ant slidžios dangos pratimų mokytis reikės tik tiems vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti dėl leistino greičio viršijimo arba dėl sukelto eismo įvykio, taip pat pradedantiesiems vairuotojams, kurie nepaisė Kelių eismo taisyklių – viršijo greitį, sukėlė eismo įvykį arba vairuodami kalbėjo telefonu.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigė, kad tokia papildomų mokymų tvarka buvo svarstyta jau seniai, tačiau dėl to, kad nebuvo tinkamos infrastruktūros – mokymo centrų, nebuvo galima patvirtinti tokios tvarkos, tačiau dabar, atsiradus sąlygoms, tikėtina, kad ši tvarka įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d.

Lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas tvirtina, kad tokia praktika labai gera vien dėl to, kad ne visi besimokantieji vairuoti gali pamėginti važiuoti sudėtingesnėmis eismo sąlygomis. Jis atkreipė dėmesį, kad tokie papildomi mokymai galėtų būti ne tik prasižengusiems vairuotojams, tačiau ir pradedantiesiems. "Dabar vairavimo mokyklos žmonėms į galvą kemša daugiausia teorines žinias ir neperteikia praktinių", – vairuotojų rengimo ydas atskleidė pašnekovas.

R.Čapkausko manymu, į vairuotojų rengimo programas turėtų būti įtraukti automobilio valdymo, kai yra ekstremalios situacijos, pratimai, kurie leistų pačiam vairuotojui pajusti, kaip elgiasi automobilis. "Yra penki pratimai, kuriuos vairavimo mokyklos privalėtų išmokyti atlikti vairuotojus, kurie, patekę į sunkesnę situaciją, jau žinos, ką daryti", – įžvalgomis dalijosi lenktynininkas.

Mintis, kad ekstremalaus automobilio valdymo pratimai galėtų būti įtraukti ir į įprastinę vairuotojų rengimo programą, šiuo metu sklando ir Susisiekimo ministerijoje, tačiau sunku pasakyti, kada ji virstų realybe. S.Girdauskas teigė, kad būtų vienas tų, kurie šią idėją palaikytų, tačiau tokie pokyčiai būtų įmanomi tik po keleto metų.

Mokymas mokymui nelygu

Automobilio valdymas ekstremaliomis sąlygomis buvo įtrauktas ir į Skandinavijos šalių vairavimo mokyklų programas, tačiau ilgainiui šių mokymų imta atsisakyti, nes vairuotojai, gavę ekstremalaus vairavimo pamokų, žinias be jokio reikalo bandydavo pritaikyti ir kasdien vairuodami.

R.Čapkauskas sutinka, kad persistengti su tokiais mokymais nederėtų, nes ruošiamas atsakingas ir sugebantis suvaldyti automobilį vairuotojas, o ne gatvių lenktynininkas. "Pats esu rengęs ne vienus mokymus, kuriuose žmones teko supažindinti su automobilio valdymu, kai eismo sąlygos staiga tampa sudėtingos. Aš labai stebėjausi, kai vairuotojai, turintys solidų vairavimo stažą, pasimesdavo, atrodo, esant elementariausioms situacijoms", – patirtimi dalijosi lenktynininkas.

Pasak jo, vairuotojams dideliu iššūkiu tapdavo pratimas, kai reikėdavo staigiai stabdyti, kad automobilis kuo greičiau sumažintų greitį nuo 100 km/val. iki 0. Daug kam neįveikiamas pasirodė ir vadinamasis briedžio testas. "Žmonės supanikuodavo, kai automobilis vos tik truputį pradėdavo slysti. Tokios situacijos, kai įmanoma suvaldyti vos pradėjusį slysti automobilį, padėtų išvengti ne vieno eismo įvykio", – įsitikinęs sportininkas.

Jam pritaria ir S.Girdauskas. Pasak jo, dar nė vienas asmuo, kuriam buvo paaiškinta, kaip valdyti automobilį sudėtingesnėmis sąlygomis, nepasakė, kad šios pamokos buvo nenaudingos. Susisiekimo viceministras atkreipė dėmesį, kad daug vairuotojų egzaminams vairuotojo pažymėjimui gauti pasiruošia savarankiškai – eksternu, todėl gatvėse atsiranda vis daugiau mažai praktikos turinčių asmenų, kurie gali padaryti daugiau klaidų. "Manau, kad kalbant apie tokius mokymus svarbiausia akcentuoti, jog tai nėra siūlymas, pavyzdžiui, išmokyti visus važiuoti žiedinėmis sankryžomis slystant šonu, tačiau ką daryti, jeigu važiuojant žiedu automobilis staiga tapo nepaklusnus ir pakeitė važiavimo trajektoriją", – mintimis dalijosi R.Čapkauskas.

Gerokai pabrangs

Tokios idėjos kritikai tvirtina, kad vairuotojai turėtų būti ugdomi taip, kad nepatektų į ekstremalias situacijas, o ne taip, kad mokėtų iš jų išsisukti. Be to, abejojama, ar duos naudos vos keli tokie užsiėmimai. S.Girdauskas tvirtina, kad net ir kelios pamokos, kurių metu vairuotojas pamatys ir pajus, kuo gali baigtis neatsakingas elgesys prie vairo, gali duoti naudos. "Įsivaizduokite, kad vairuotojui, kuris linkęs viršyti greitį ir kalbėti mobiliuoju telefonu, pamokos metu reikia įveikti slidžią nuokalnę, kai rankose telefonas. Manau, kad tie pojūčiai, kuriuos patirs vairuotojas, bus pakankamas akstinas daugiau kelyje neatsakingai nebesielgti", – požiūrį dėstė S.Girdauskas.