Dar vieno pareigūno gyvenimas, nutrūkęs Komunarkoje

Publikacijoje priede "Santaka" buvo atskleista, kur Maskvos prieigose (Butovo–Komunarkos šaudymo poligonuose) NKVD užkasė 1941-aisiais nužudytus 150 aukštų Lietuvos pareigūnų. Skaitytojai ragino įamžinti jų atminimą, bent užrašant sušaudytųjų artimųjų prisiminimus. Šį kartą kalbinome minėtuose poligonuose užkasto Valstybės saugumo departamento darbuotojo karininko Jono Kazlausko dukrą Jūrą Teresę Kazlauskaitę-Goštautienę.

Tėvo neprisimena

Kaunietė J.T.Kazlauskaitė-Goštautienė savo tėčio neprisimena, nes ji buvo dar kūdikis, kai J.Kazlauskas, Valstybės saugumo ir Kriminalinės policijos Marijampolės apygardos viršininkas, 1940 m. liepos 8-ąją, net nelaukiant oficialaus Lietuvos "priėmimo" į SSRS, buvo atleistas iš darbo. 1940 m. birželio 19 d. A.Sniečkui tapus Valstybės saugumo departamento direktoriumi, netrukus jis iškvietė J.Kazlauską į Kauną – šeima daugiau jo nematė.

"Pagal mamos prisiminimus, tėtis išvyko į Saugumo departamentą apsivilkęs išeiginiu kostiumu, baltais marškiniais, tamsiu kaklaryšiu, nežinodamas, ko yra kviečiamas", – pasakojo J.T.Kazlauskaitė-Goštautienė.

Toks aukštas pareigūnas kaip J.Kazlauskas veikiausiai nujautė, kas jo laukia Saugumo departamente, kurio veiklai dirigavo sovietų NKVD pasiuntiniai: čekistai Vladimiras Dekanozovas ir Vsevolodas Merkulovas. Būtent jie organizavo Lietuvos teisėsaugos, žvalgybos institucijų ardymą.

P.Lašo atsiminimai

Tik šiomis dienomis dvi J.Kazlausko dukros (du sūnūs jau mirę) sužinojo, kur ir kaip iškeliavo iš namų jų tėvas. Dar 1942 m. išleistame anuomet populiariame žurnale "Savaitė" spausdinami Povilo Lašo atsiminimai. Juose rašoma, kad jis 1940 m. liepos 23 d. kartu su buvusiais vidaus reikalų ministrais Kazimieru Skuču, Juliumi Čapliku, Silvestru Leonu, Valstybės saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos pulkininkais Konstantinu Dulksniu, Juozu Matusaičiu, Petru Kirliu, Saugumo departamento pareigūnu Jonu Kazlausku ir kt. buvo išvežtas į Maskvą.

Pabuvojęs Liubiankos ir Butyrkų kalėjimuose, vienas ilgiausiai ir žiauriausiai kankintų tarpukario Lietuvos žvalgybos pareigūnų P.Lašas jau 1941-aisiais buvo pargabentas tolesniam tardymui į Kauną. Prasidėjus karui, jis su kitais kaliniais buvo išvežtas į Minską, iš ten buvo varomas į Červenę, kur žudynėse per stebuklą liko gyvas.

Deja, 1944 m. P.Lašas nepasinaudojo proga trauktis į Vakarus. Tų pačių metų rugsėjį P.Lašas vėl buvo suimtas, nuteistas ir visiškai išsekęs 1945 m. mirė Vilniaus kalėjime. Būtent šio labai patyrusio Lietuvos saugumo pareigūno, žuvusio nuo NKVD budelių ir nepelnytai pamiršto Lietuvoje, užrašyti ir išspausdinti "Savaitėje" prisiminimai padėjo J.Kazlausko dukroms sužinoti, kaip buvo vežamas į Maskvą jų tėvas ir ką jis ten galėjo patirti iki sušaudymo.

J.Kazlausko karjera

Pirmoji Nacionalinė saugumo tarnyba Lietuvoje buvo įkurta 1918 m. spalio 27-ąją. Tuo metu šalyje aktyviai veikė lenkų, vokiečių, rusų žvalgybos, savos kenkėjiškos organizacijos. Tad jaunutei Lietuvos saugumo tarnybai teko stebėti ir neutralizuoti priešišką valstybei veiklą.

Pirmoji Nacionalinė saugumo tarnyba Lietuvoje buvo įkurta 1918 m. spalio 27-ąją.

Žvalgybos kūrimu rūpinosi Liudas Gira, gyvenęs Vilniuje per visus vokiečių okupacijos metus ir ėjęs miesto savivaldybės policijoje atsakingas pareigas. Naudodamasis savo patirtimi, pažintimis, jis netruko sukurti informatorių tinklą, kuriame iš pradžių dirbo vien moterys.

1918 m. spalio 27-ąją L.Gira Lietuvos karinės vadovybės vardu pavedė grįžusiam į Lietuvą buvusiam Rusijos armijos karininkui Jonui Žilinskui įkurti Žvalgybos skyrių. Būtent ši data ir laikoma pirmosios nacionalinės žvalgybos tarnybos įkūrimo diena.

Po metų Žvalgybos skyrius buvo priskirtas Krašto apsaugos ministerijai. Nuo 1923 m. šis skyrius buvo ne kartą reorganizuojamas, keičiama jo priklausomybė. Po dešimtmečio jis pateko Valstybės saugumo departamento (VSD) žinion.

J.Kazlauskas dirbo Vilniaus, Telšių milicijose, Krašto apsaugos ministerijos Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Panevėžio punkte, nuo 1931 m. vadovavo Klaipėdos rajono Kriminalinės policijos Politiniam skyriui, nuo 1937 m. – Klaipėdos apygardos Saugumo policijai, o 1939 m. rudenį J.Kazlauskas buvo paskirtas Valstybės saugumo ir Kriminalinės policijos Marijampolės apygardos viršininku.

Slaptas traukinys

Iš Kauno kalėjimo P.Lašas buvo nuvežtas prie geležinkelio atšakos Aleksote, vedančios per forto statinius į buvusį "Maisto" fabriką. Nenurodęs konkrečios garvežio su dviem prikabintais keleiviniais vagonais stovėjimo vietos, P.Lašas pažymi, kad ten jau laukė dešimt lengvųjų automobilių ir apie 20 ginkluotų enkavedistų. Jie nuvarė P.Lašą prie vieno iš vagonų, į kurį įlipęs pamatė daug pažįstamų veidų. Visi aukšti valstybės pareigūnai sėdėjo surakinti antrankiais.

Visi vagono langai buvo užtraukti užuolaidėlėmis, kad niekas iš lauko nematytų vežamųjų. Maža to, prie kiekvieno lango sėdėjo po ginkluotą čekistą – neleido suimtiesiems ne žvilgtelėti pro langą, kalbėtis tarpusavyje. Šiam slaptam traukiniui pajudėjus iš Lietuvos Rytų kryptimi, už Naujosios Vilnios langų užuolaidėlės pagaliau buvo atitrauktos, suimtieji pamaitinti sumuštiniais su dešra ir net pomidorais. Vyrams leido pajudinti sąnarius ir gana mandagiai su jais elgėsi iki Minsko.

Liepos 23-iąją po pietų traukinys pasiekė Minską. Tik sulaukus tamsos, keleiviai buvo išlaipinti ir po vieną vedami geležinkelio bėgiais į kitą traukinį – jo vagonų langai buvo užkalti grotomis. Liepė įlipti, prieš tai kiekvieną asmeniškai iškratę, nors niekas neturėjo su savimi jokių daiktų.

Vežė geležiniuose narvuose

Šiame traukinyje tvarka tapo labai griežta, o apie valgį reikėjo pamiršti, bet buvo galima kalbėtis tarpusavyje. Likus iki Maskvos gal 300 km, nervai pakriko pulkininkui leitenantui Petrui Kirliui – jis vis glostė nematomų savo vaikų galveles.

Maskvos traukinių stotyje slaptuosius vagonus su kaliniais atkabino nuo traukinio ir nustūmė tolyn, ant atsarginių bėgių. Ten enkavedistai išlaipino suimtuosius ir, paėmę kiekvieną už parankių, nuvedė į autobusus, stovėjusius už kokių 300 m nuo vagonų. Pakeliui sutikti žmonės spruko šalin nuo šios kolonos, tarsi joje būtų vedami raupsuotieji. Matyt, maskviečiai jau puikiai žinojo, kad nereikia painiotis čekistams akyse.

Autobusuose suimtieji buvo pasodinti po vieną į ten įrengtus metalinius narvus. Kiekviename autobuse buvo po šešis tokius narvus. Vežė apie pusvalandį. Atvežė į NKVD centrą – Liubianką. Kiekvieną kalinį, saugomą dviejų enkavedistų, nugabeno liftu į trečią aukštą ir atvedė į kirpyklą. Po to kalinių keliai išsiskyrė. Sužinoti tai, ką jie ten galėjo patirti, galima žvilgtelėjus į to paties P.Lašo prisiminimus.

Kankino žiauriai

Lietuvos saugumo pareigūnas P.Lašas buvo kalinams centrinio NKVD kalėjimo rūsyje, kuriame buvo įrengtos kankinimo kameros. "Mušdavo ir kabindavo už kojų galva žemyn. Tempdavo mano kūną tam tikrame prietaise su elektros pagalba ir statydavo pririštą prie stulpo tam tikroje specialiai paruoštoje vietoje taip, kad nuo lubų man ant galvos retais protarpiais krisdavo šalto vandens lašai, sukeldami nepakenčiamą skausmą", – rašė prisiminimuose P.Lašas.

Kai šis kalinys prarasdavo sąmonę, jį tempdavo į kamerą. Ir atvirkščiai. Taip buvo tardoma apie 50 valandų. P.Lašo nervai pakriko. Be to, kankino baisus kameros šaltis žiemą – cementinės grindys, be jokio šildymo, vasariniai kalinio drabužiai... Buvo dienų, kai šis žmogus net savo vaikų vardų negalėjo atsiminti... Tame kalėjime jis susirgo skorbutu, iškrito visi sveiki dantys.

Štai tokius kryžiaus kelius praėjo NKVD kalėjime šis Lietuvos saugumo pareigūnas. Greičiausiai panašiai buvo tardomi ir kiti Lietuvos saugumo, karinės žvalgybos ir kontržvalgybos, teisėsaugos pareigūnai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na ....baisu ,baisu...

na  ....baisu  ,baisu... portretas
bet noretusi suzinot ir apie antra medalio puse--ju veika lietuvoje iki suemimo

seneliui

seneliui portretas
Jie smirdės tol, kol gyvens iki paskutinio senieji bolševikai, komunistai ir jų įdealogijai prijaučiantys - "TARYBINIAI ŽMONĖS".....paskui bus ramiai.....bet galvas kelia Novarosijos, Mažosios rosijos vizijos įdealogai....

Okupantai, lauk

Okupantai, lauk portretas
skaityti visiems, kam prie ruso buvo geriau ir kas su jais nori draugauti
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių