- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis penktadienį pareiškė, kad į Baltijos jūrą nukritusiame lėktuve galėjo nebūti visų reikalingų gelbėjimosi priemonių.
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis penktadienį pareiškė, kad į Baltijos jūrą nukritusiame lėktuve galėjo nebūti visų reikalingų gelbėjimosi priemonių.
Lietuvius išlydėjęs švedų oro uostas vadovas su tokiais svarstymais nesutinka, sakydamas, kad nelaimę patyrusiame orlaivyje buvo gelbėjimosi plaustas ir kostiumai.
Komandoras A.Andrušaitis žurnalistams penktadienį sakė, kad lietuvių pilotų šeštadienį ieškoję gelbėtojai padarė viską, ką galėjo.
„Pirmomis valandomis (buvo) penki orlaiviai. Jeigu žmonės būtų tikrai buvę paviršiuje su gelbėjimosi liemenėmis, ryškiomis, oranžinėmis gelbėjimosi liemenėmis, jie tiktai būtų buvę (pastebėti). Sakė, turėjo gelbėjimosi plaustą. Niekas dabar negali patikslinti to, kol nebus atlikta apžiūra, ar yra. Išsipūtusio gelbėjimosi plausto, kuris suveikia automatiškai dešimties metrų gylyje, nebuvo rasta. Aš manau, kad Lietuva padarė tikrai viską, kad būtų suteikta pagalba šitiems žmonėms, jeigu jiems būtų pavykę išlipti, iššokti iš to lėktuvo“, - Vyriausybėje kalbėjo centro vadovas.
„Taip, aš darau prielaidą, kad to plausto galėjo nebūti. Kadangi pagal pirminę informaciją įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, išgyvenimo kostiumus ir plaustą. Kaip paaiškėjo jau operacijos eigoje, išgyvenimo kostiumų lėktuve nebuvo, nors informacija atėjo iš abiejų pusių, kad jie buvo (...). Paaiškėjo susirišus su avialinijų direktorium - pradėjome tikslinti, ar tikrai buvo. Atsakymas buvo neigiamas. Dėl plausto belieka vėl spėlioti ir daryti prielaidas, nenoriu šito akcentuoti, mano atsakymas turbūt būtų toks“ , - teigė komandoras.
Lietuvių pilotus paskutinis matęs Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas savo ruožtu teigė, kad lietuviai turėjo gelbėjimosi įrangą, su kuria vandenyje galima išbūti iki šešių valandų.
„Jie lėktuve turėjo vieną valtį ir du gelbėjimosi kostiumus. Su šiais vandenyje galima išbūti maždaug penkias - šešias valandas“, - telefonu iš Švedijos BNS sakė K.Brattforsas.
Orlaivio savininkės įmonės „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS taip pat teigė, kad laive buvo plaustas ir du išgyvenimo kostiumai.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs orlaivis „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo šeštadienio popietę. Antradienį lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Ketvirtadienį nustatyta, kad orlaivyje yra vieno piloto kūnas.
Vyriausybė penktadienį nusprendė orlaivį iškelti. Kelios komisijos pradėjo tyrimą dėl šio incidento ir gelbėjimo operacijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?11
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...