Dėl paveldėjimo – kaimynų kova

Bičiuliai virto priešais

Į kaimynų ginčus buvo įtraukti ne tik vietos savivaldos ir žemėtvarkos valdininkai, aplinkosaugininkai, bet ir Seimo kontrolieriaus tarnyba bei teismai.

Tačiau kol kas ramybe šiame mūšyje dar nekvepia. O štai vieno kaimyno keršto akcijos padvelkė parūgusio mėšlo tvaiku.

"Viskas prasidėjo dėl to, kad kaimynas užtvėrė kelią tvora. Neteisėtais būdais privatizavo žemę. Niekaip teisybės nerandu, nes jie turi užnugarį valdžioje", – įtarė vienas ginčo dalyvių Remigijus Bajorinas.

Niekaip teisybės nerandu, nes jie turi užnugarį valdžioje.

Kitaip savo versiją dėliojo jo kaimynas Imedas Monkus.

"Viskas buvo gerai, kol kartu gerdavome. Jis varė naminę ir mane girdė. Kai tik užsikodavau, blogas tapau. Mes į Lingiškės kaime esančias fermas atsikėlėme 1996 m. Jų iki tol čia nebuvo, kaimyno uošvis čia gyveno. O su juo mes puikiai sutarėme", – aiškino I.Monkus.

Tačiau R.Bajorinas verda pykčiu dėl to, kad kaimynas sugebėjo jo uošvio žemių dalį privatizuoti.

"Prigirdė žmonos brolį ir už kapeikas nupirko teisę į dalį paveldėjimo. Kaip galima buvo taip padaryti?" – piktinosi R.Bajorinas.

Tačiau kaimynai aiškina, jog patys į burną nė lašo svaigalų neima.

"Aš tai tokių dalykų netoleruoju, o vyras jau kelerius metus negeria. Kol mano vyras gėrė, aš laikiau du tūkstančius galvijų, po 90 paršavedžių tekdavo prižiūrėti. Man nebuvo kada skųstis, vaikus reikėjo auginti. Kai vyras visiškai prasigėrė, paskelbiau ultimatumą. Tada jis pripažino ligą ir ryžosi intensyviam gydymui, perėjo "Minesotos" programą. Va, ir pasibaigė taika, su kaimynais prasidėjo karai", – nuoskaudą liejo Laima Monkienė.

Brolis palikimą pardavė

Tačiau pats R.Bajorinas negali atleisti kaimynui už svainio perviliojimą į savąją pusę.

"Eikit, kas taip daro? Mano žmonos tėvai paliko palikimą, keturi vaikai buvo – trys broliai ir viena sesuo, mano žmona. Du broliai savo dalį perleido seseriai, o vienas savąją dalį pardavė kaimynui", – piktinosi R.Bajorinas.

Kaimynai už teisių perleidimą vienam brolių sumokėjo, o nuosavybes teises įregistravo Registrų centre.

"Jie ne tik tėvuko žemę prisijungė, bet ir bendro naudojimo žemėje esantį kelią. Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą. Ten konstatavo, kad kelią reikia registruoti valstybės vardu, nurodė Šilalės skyriui imtis priemonių dėl jų žemės sklype esančios valstybinės žemės tinkamo naudojimo užtikrinimo. Bet nuo vasario, kai tai buvo konstatuota, niekas jokių veiksmų nesiėmė", – versiją dėstė R.Bajorinas.

Mėšlo krūva – iš keršto

O R.Bajorino kaimynai tikino, jog jie apsitvėrė tik savo asmenines sklypo valdas.

"Buvo matininkai, tikslinausi Nacionalinėje žemės tarnyboje, kaip tvora turi būti pastatyta. Svetimo mes neaptvėrėme, tik savo sklypą", – patikino L.Monkienė.

Moteris aiškino, jog 23 metus itin sunkiai dirbo ir visą gyvenimą laikė gyvulius, įkūrė mėsos perdirbimo cechą, tad nuolat yra tikrinama įvairių tarnybų.

"Mus tikrino visi, kas tik netingėjo. Kad taip kaimynus kas patikrintų, kaip mus. Veterinarijos tarnyba nurodė apsitverti. O kaimynai mūsų ėmė krauti mėšlą prie kelio, viskas į aplinką pasruvo. Kam malonu būtų tokia smarvė?" – klausė kaimynė.

Pats R.Bajorinas prisipažino, kad mėšlo krūvą sukrovė prie kelio iš keršto.

"Neturėjau, kur dėti. Atvažiavo seniūnė. Jos ir klausiu, kieno tu čia pasiųsta, ar tik ne Šilalės mero, kuris yra L.Monkienės pusbrolis? Aš jai pasakiau, kad mėšlai bus išvežti, kai Monkai nuardys tvorą. Atvažiavo net iš Klaipėdos aplinkosaugininkai, per mėnesį liepę mėšlą sutvarkyti, nubaudė 29 eurų bauda. Aš jau kitą dieną sutvarkiau, nelaukiau to mėnesio. O kad patys kaimynai suvertę savo mėšlus, niekas jų nebaudė", – tikino R.Bajorinas.

Taika nekvepia

Traksėdžio seniūnijos seniūnė Regina Audinytė pripažino, jog per du dešimtmečius, kiek ji dirba šioje seniūnijoje, tokios aršios kaimynų kovos nebuvo regėjusi.

"Teko važiuoti ir aiškintis. Na, žmonės mėsa prekiauja, o čia kažkas mėšlą sukrovė. Abi pusės ten turi savų argumentų ir abi mano esančios teisios. Nežinau, kaip čia bus. Į teismus lyg jų ginčas persikėlė. Nebuvo dar tokių istorijų pas mus. Vienaip ar kitaip, bet sugyvena čia žmonės", – tikino seniūnė.

Išgirdusi, kad kaimynui užkliuvo jos giminystė su Šilalės meru, L.Monkienė prapliupo emocijomis.

"Palikite tą merą ramybėje. Nei jis čia ką padaryti gali, nei kitaip paveikti. Ką savivaldybė gali padaryti tokiame ginče?" – tikino moteris.

Tačiau paaiškėjo, jog Šilalės mero kabinete vis dėlto buvo mėginama taikyti ginčo šalis.

"Aiškinau aš jam viską. Nieko jis ten nenorėjo klausytis ir daryti", – tikino R.Bajorinas.

Pati L.Monkienė teigė, kad su kaimynais gražiuoju susitarti jau nebepavyks.

Kas mokėjo mokesčius?

Uostamiesčio advokatas Vaclovas Janušauskas, teismuose ginantis Remigijaus ir Gražinos Bajorinų interesus, įvardijo, jog teisės į palikimą užginčijimo byla iš tiesų gali būti unikali.

"Todėl, kad nėra teismų praktikos tokiose bylose. Yra tik vienintelė tokio pobūdžio byla, kurioje yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas. Trumpai tariant, vienas brolių pardavė teisę į palikimą. Viskas gerai, sandoris įvyko, žmogus turi teisę parduoti bet ką, net ir teisę į palikimą. Tačiau mėginame įrodyti, kad pirkėjo teisių pirmumas buvo artimiausiam kaimynui, tos žemės naudotojui, tai yra R.Bajorinienei", – aiškino advokatas.

Pasak teisininko, Žemės įstatymas apibrėžia, kas turi pirmumo teisę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

"Tas, kieno žemė ribojasi. O parduota buvo svetimiems. Mes teisme įrodinėsime, kad tai Bajorinai dirbo šią žemę ir gaudavo išmokas už žemę. Vadinasi, šeima ir turėjo pirmumo teisę įsigyti teises į palikimą", – situaciją komentavo teisininkas.