- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Auka: senovės lietuviai ir prūsai po sėkmingos kovos į nelaisvę paimtus karžygius aukodavo gyvus pagonių dievams.
-
Lietuvių tebenaudojamus kai kuriuos ritualus R.Balsys įvardija kaip senojo tikėjimo apraiškas – prietaras per šventes nieko neskolinti atėjo iš tų laikų, kai dievų malonei buvo praliejamas kraujas.
-
Dievui – žmogaus auka
Belaisvių aukojimo aprašymų savo kronikoje pateikia Petras Dusburgietis.
Teigiama, kad po sėkmingo antpuolio 1261 m. prie Pokarvių notangai nusprendė paaukoti dievams vieną nelaisvėn paimtų kryžiuočių.
Burtai abu kartus krito kilmingam ir turtingam Magdeburgo vyrui Hirtzhalsui, kuris buvo pririštas prie savo žirgo ir sudegintas.
Panašiai, tos pačios kronikos duomenimis, į nelaisvę paimtas kryžiuotis buvo paaukotas dievams ir Žemaitijoje.
1320 m. laimėtas mūšis prie Medininkų. Kronikoje rašoma: "Jie kaip auką savo dievams sudegino brolį Gerardą, pravarde Rudė, Sembos fogtą, apvilktą šarvais ir užsodintą ant savo kovos žirgo."
Įteisino eutanaziją
Kodėl pagonių dievams dažniausiai buvo aukojami kitatikiai?
Galima sakyti, kad prūsai savo religijoje buvo įteisinę eutanaziją.
"Todėl, kad niekas kitas negali įžengti į šventą kraštą, nešdamas kitą tikėjimą. Aiškiai įtvirtinama religija ir taip užkertamas kelias importuoti kokį nors Dievą. Todėl kryžiuočiai ir buvo labai priešiškai sutikti. Visgi aiškėjo dar viena aukos forma – pasiaukojimas. Simono Grunau kronikoje rašoma: jei kas nors pasiligojo ar sunkiai apsirgo, jis pats gali pasirinkti, ar jam iškeliauti pas maloninguosius dievus susideginus. Galima sakyti, kad prūsai savo religijoje buvo įteisinę eutanaziją", – aiškino R.Balsys.
Abejojama, kad toks pasiaukojimo aktas galėtų būti vertinamas kaip auka Dievui.
Tokie sprendimai, tikėtina, buvo paremti praktišku mąstymu – jei žmogus yra našta kitiems, jis pats gali rinktis išėjimą iš šio pasaulio.
Nupirko vaiką ir paaukojo
Dar viena gyvybių aukos forma – šventyklų ir pilių statybų metu aukoti žmonės.
"Tam, kad šventykla stovėtų amžinai, aukojamas žmogaus kraujas. Minima, net aukojamas vaikas, kuris buvo nupirktas iš vienišos motinos. Tačiau ilgainiui žmogaus auka buvo keičiama gyvūninės kilmės auka", – tikino R.Balsys.
Tai, kad kronikose minimi faktai turi realių pagrindų, byloja ir tautosakinės legendos.
Pavyzdžiui, padavime apie Pagelažių kaimo Juodąjį tiltą sakoma, kad neįstengiant užpilti raisto, per kurį buvo statomas tiltas, vienam darbininkui prisisapnavo, "kad reikia ton vieton įmesti tris dūšias: žmogaus, šunies ir gaidžio".
Statybų pašventinimo aukas keitė okultinių akmenų panaudojimas.
"Grįžtant prie lietuvių folkloro pavyzdžių apie žmonių, jaunavedžių, vaiko aukojimą keltina dar viena hipotezė. Visoje Lietuvos teritorijoje būta nepaprastų akmenų, atsiradusių, pasak padavimų, užkeikus, prakeikus dukteris ar sūnus, kurie rengėsi ištekėti, vesti be tėvų sutikimo, ar pavertus akmenimis visus vestuvininkus. Nemenka tikimybė, jog tokių akmenų suskaldymas ir panaudojimas mūrijant naują bažnyčią ar dvaro pastatą galėjo lemti siužetų apie įmūrytus žmones atsiradimą. Tokią hipotezę bent iš dalies paremtų Kristburgo vienuolyno sienoje įmūryta viena garsiųjų "prūsų bobų", – teigė R.Balsys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Botanikos sode surengta bendruomenės iškyla
Klaipėdiečiai sekmadienio popietę rinkosi Klaipėdos universiteto botanikos sode, kur buvo minima Motinos žemės diena. ...
-
Pamario gatvėje – eismo apribojimai
Nuo pirmadienio laukia eismo apribojimai rekonstruojamoje Pamario gatvėje. Vairuotojų prašoma būti atidiems ir vadovautis kelio ženklais. ...
-
Dangės dugne rado dėžutę su šoviniais
Švarinimosi akcijos „Darom“ metu talkininkai rado ir labai neįprastų daiktų. Vienas klaipėdietis iš Dangės dugno ištraukė surūdijusią dėžutę, kurioje buvo šoviniai. ...
-
Neringoje bus įamžintas J. P. Sartre'o ir prancūzų belaisvių atminimas
Neringoje šiemet bus įamžintas prancūzų filosofo Jeano-Paulo Sartre'o (Žano Polo Sartro) ir Pirmojo pasaulinio karo metų prancūzų belaisvių atminimas. ...
-
Atrinkta pirmoji gelbėtojų grupė: trūksta merginų2
Uostamiestyje atrinkta pirmoji pusė gelbėtojų, kurie užtikrins saugumą paplūdimiuose vasaros sezono metu. Didžioji dalis dalyvavusių atrankoje buvo vaikinai. Merginų sulaukta vos kelių. Daugiau jų sulaukti tikimasi antroje atrankoje. ...
-
Klaipėdiečiai domėjosi mados ir grožio naujovėmis2
Grožiui ir madai neabejingi klaipėdiečiai šeštadienį rinkosi Klaipėdos arenoje, kur vyko renginys ,,Design for life“. Jo metu atėjusieji dairėsi pirkinių šiltajam sezonui, sėmėsi šviežių idėjų kasdienybei, sav...
-
Klaipėdiečiai aktyviai švarino miestą5
Klaipėdiečiai aktyviai prisijungė prie visoje šalyje vykusios pavasarinės švarinimo akcijos „Darom“. Gyventojai tvarkė ir viešąsias miesto erdves, ir daugiabučių namų kiemus. ...
-
Pasodino pusšimtį šimtmečio ąžuoliukų7
Šiaurinėje miesto dalyje sužaliuos šimtmečio ąžuolų giraitė. LCC tarptautinio universiteto kiemelyje šeštadienį pasodinta pusšimtis šios rūšies medelių, kurie tikimasi, kad ateityje virs tikrais gali...
-
Klaipėdą aplankė išskirtinis kruizinis laivas
Klaipėdą aplankė antrasis kruizinis laivas. Šį kartą Kruizinių laivų terminale prisišvartavo laineris „Hanseatic“. Klaipėdos uoste jis viešės iki 17 val. ...
-
Akcijos „Darom“ dalyvių prašoma surinktas šiukšles palikti kuo arčiau konteinerių
Šeštadienį rengiama „Darom“ akcija – viena didžiausių visuomeninių iniciatyvų Lietuvoje. Į šią didžiąją pavasarinę talką, vykstančią visose savivaldybėse, žmonės rinksis 11-tus metus. Tačiau norint, kad ...