Dievui – žmogaus auka

Belaisvių aukojimo aprašymų savo kronikoje pateikia Petras Dusburgietis.

Teigiama, kad po sėkmingo antpuolio 1261 m. prie Pokarvių notangai nusprendė paaukoti dievams vieną nelaisvėn paimtų kryžiuočių.

Burtai abu kartus krito kilmingam ir turtingam Magdeburgo vyrui Hirtzhalsui, kuris buvo pririštas prie savo žirgo ir sudegintas.

Panašiai, tos pačios kronikos duomenimis, į nelaisvę paimtas kryžiuotis buvo paaukotas dievams ir Žemaitijoje.

1320 m. laimėtas mūšis prie Medininkų. Kronikoje rašoma: "Jie kaip auką savo dievams sudegino brolį Gerardą, pravarde Rudė, Sembos fogtą, apvilktą šarvais ir užsodintą ant savo kovos žirgo."

Įteisino eutanaziją

Kodėl pagonių dievams dažniausiai buvo aukojami kitatikiai?

Galima sakyti, kad prūsai savo religijoje buvo įteisinę eutanaziją.

"Todėl, kad niekas kitas negali įžengti į šventą kraštą, nešdamas kitą tikėjimą. Aiškiai įtvirtinama religija ir taip užkertamas kelias importuoti kokį nors Dievą. Todėl kryžiuočiai ir buvo labai priešiškai sutikti. Visgi aiškėjo dar viena aukos forma – pasiaukojimas. Simono Grunau kronikoje rašoma: jei kas nors pasiligojo ar sunkiai apsirgo, jis pats gali pasirinkti, ar jam iškeliauti pas maloninguosius dievus susideginus. Galima sakyti, kad prūsai savo religijoje buvo įteisinę eutanaziją", – aiškino R.Balsys.

Abejojama, kad toks pasiaukojimo aktas galėtų būti vertinamas kaip auka Dievui.

Tokie sprendimai, tikėtina, buvo paremti praktišku mąstymu – jei žmogus yra našta kitiems, jis pats gali rinktis išėjimą iš šio pasaulio.

Nupirko vaiką ir paaukojo

Dar viena gyvybių aukos forma – šventyklų ir pilių statybų metu aukoti žmonės.

"Tam, kad šventykla stovėtų amžinai, aukojamas žmogaus kraujas. Minima, net aukojamas vaikas, kuris buvo nupirktas iš vienišos motinos. Tačiau ilgainiui žmogaus auka buvo keičiama gyvūninės kilmės auka", – tikino R.Balsys.

Tai, kad kronikose minimi faktai turi realių pagrindų, byloja ir tautosakinės legendos.

Pavyzdžiui, padavime apie Pagelažių kaimo Juodąjį tiltą sakoma, kad neįstengiant užpilti raisto, per kurį buvo statomas tiltas, vienam darbininkui prisisapnavo, "kad reikia ton vieton įmesti tris dūšias: žmogaus, šunies ir gaidžio".

Statybų pašventinimo aukas keitė okultinių akmenų panaudojimas.

"Grįžtant prie lietuvių folkloro pavyzdžių apie žmonių, jaunavedžių, vaiko aukojimą keltina dar viena hipotezė. Visoje Lietuvos teritorijoje būta nepaprastų akmenų, atsiradusių, pasak padavimų, užkeikus, prakeikus dukteris ar sūnus, kurie rengėsi ištekėti, vesti be tėvų sutikimo, ar pavertus akmenimis visus vestuvininkus. Nemenka tikimybė, jog tokių akmenų suskaldymas ir panaudojimas mūrijant naują bažnyčią ar dvaro pastatą galėjo lemti siužetų apie įmūrytus žmones atsiradimą. Tokią hipotezę bent iš dalies paremtų Kristburgo vienuolyno sienoje įmūryta viena garsiųjų "prūsų bobų", – teigė R.Balsys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

G.

G. portretas
Yra gyvybiškai būtina gaivinti mūsų prigimtinę darnos pasaulėžiūrą bei papročius. Ir vyti lauk šitą nabašniko ant kryžiaus kultą, kuris šmeižia mūsų tikrąjį tikėjimą, ilgą laiką puoselėtą ir saugotą. Okupanto įbruktas kultas mums svetimas, jis čia nugulė kaip koks skuduras, kuriuo prisidengus buvo užgrobiamos mūsų žemės, pavergiama valdžia ir žmonės, naikinamos mūsų kaip genties, tautos šaknys, kas tęsiasi iki pat šiandienos... Parsidavėliai išverstaskutiai ir jų šeimininkai - lauk iš Lietuvos!

Algimantas

Algimantas portretas
Pamedėnų vadą Pipiną teutonai -- krikščionys nužudė -- irgi perpjovę pilvą ir, prikalę ištrauktas žarnas prie ąžuolo kamieno ---vijo didvyrį apie tą ąžuolą. O pati žmonių - žvėrių krikščionių agresija -- buvo išvien žudymo tikslams rengiama. Jokios kultūros ir civilizacijos pažangos ji nenešė. O šitai Astai Aleksiejūnaitei derėjo, prieš tokį didelį straipsnį kurpiant -- bentjau P.Dusburgo kroniką, išverstą į lietuvių kalbą, persiskaityti. O, be to -- dar ir K.Donelaičio metus, kad suprastų geriau, nuo kokios voliečių -- krikščionių " kultūros" ir "pažangos" mūsų protėviai gynėsi. Be viso ko yra ganėtinai keista, kad Klaipėdos universiteto dėstytojas lietuvių (baltų) religiją vadina pagonybe. Negi nežino, kad pagonybė -- tai tiesioginių kontaktų ir santykių su dievais ieškojimo praktika.. Lietuvių religijoje tai buvo draudžiama.

Prusu, lietuviu ir latviu (baltu) PAGONYS

Prusu, lietuviu ir latviu (baltu) PAGONYS portretas
Ir jus tikite sitoms zydokrikcioniu pasakom. Zydokrikscioys yra patys didziausi ZMOGEDROS. Zydokrikscionys gyvus zmones degino ant lauzu kad apturetu dideli dziaugsma ir orgazma. Atsiminkit kiek isgamos praliejo musu proteviu kraujo del NETIKROS zydokrikcioniu religijos. Amzina neapykanta jiems dega musu lietuviu sirdyse. Katalikas - neapipjaustytas zydas, zydu GOJUS.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

  • Joninių mugė paskendo žolynuose
    Joninių mugė paskendo žolynuose

    Klaipėdos senamiestyje pradėjo šurmuliuoti tradicinis Joninių jomarkas. Miestiečiai ir svečiai kviečiami ne tik patys įsigyti dirbinių, vaistažolių, maisto patiekalų, bet surasti dovaną savo pažįstamiems Jonams, Janinoms, Janėms, Jonėms....

  • Krematoriumas Klaipėdoje: gyventojai pasiekė pirmąją pergalę
    Krematoriumas Klaipėdoje: gyventojai pasiekė pirmąją pergalę

    Klaipėdoje krematoriumą siekiančiai statyti bendrovei teks atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šią prievolę verslininkai užginčijo teisme, tačiau jų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. ...

    1
  • I. Simonaitytės gatvėje – ženklinimo chaosas
    I. Simonaitytės gatvėje – ženklinimo chaosas

    Po nakties penktadienį į I.Simonaitytės gatvę įvažiavę vairuotojai liko nustėrę. Akį traukė naujas, įdomus arterijos horizontalus ženklinimas. Dalis vairuotojų neslėpė, nesuprantantys, kaip teisingai pravažiuoti šia gatve. ...

    9
  • Dėl šventinių renginių – eismo apribojimai senamiestyje
    Dėl šventinių renginių – eismo apribojimai senamiestyje

    Dėl savaitgalį uostamiestyje vyksiančių Joninių ir Tarptautinės žvejų dienos renginių senamiestyje bus ribojamas eismas. Tad vairuotojams rekomenduojama aplenkti kai kurias gatveles. ...

  • Pajūrio kurortai laukia svečių
    Pajūrio kurortai laukia svečių

    Neringa ir Palanga šventinį savaitgalį tikisi sulaukti gausesnio lankytojų būrio. Jau savaitės viduryje viešbučių užimtumas rodė, kad žmonių kurortuose tikrai netrūks. Verslininkai neslepia, kad Joninių savaitgalį įsivyraus tikrosi...

    3
  • V. Lupeika: esu vienišas vilkas
    V. Lupeika: esu vienišas vilkas

    Klaipėdietis Vytautas Lupeika – kontroversiškais pasisakymais garsėjantis aktyvus visuomenininkas ir politikas niekada lig šiol neviešino itin skausmingų savo gyvenimo momentų – apie tėvo areštą, ankstyvą mamos mi...

    4
  • Neringos gyventojams siūlys įsigyti avis ir ožkas
    Neringos gyventojams siūlys įsigyti avis ir ožkas

    Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Neringos gyventojams siūlys įsigyti avis ar ožkas, kurias bus galima ganyti valstybinėje žemėje - avys reikalingos siekianti išnaikinti atželiančius krūmynus. ...

    4
  • Kariai išgelbėjo per tūkstantį gyvybių
    Kariai išgelbėjo per tūkstantį gyvybių

    Sausumą pasiekė tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje dalyvavę dvylika Lietuvos karių. Juos sveikino aukščiausi šalies pareigūnai, šeimos nariai ir artimieji. ...

    3
  • Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų
    Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų

    Permainingi orai klaipėdiečius "apdovanojo" peršalimo ligomis. Varginantys simptomai kamuoja šimtus uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities gyventojų. Vis dėlto specialistai pastebi, kad sergančiųjų kas savaitę mažėja. ...

    1
Daugiau straipsnių