- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus. Už tokį įstatymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 17 Seimo narių.
Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas - 75 metai. Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.
Pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiems slaptumą yra garantavusi valstybė, o jų paskelbimas būtų naudingas Rusijos slaptosioms tarnyboms.
„Būkime garbingi prieš tuos žmones, kurie patikėjo valstybe, kurie pripažino savo klaidą ir nesulyginkime jų su tais, kurie paniekino mūsų valstybę, ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių valstybei netapo žinomas jų bendradarbiavimo su šia sovietų struktūra faktas. Jauskime atsakomybę už valstybės duotus įsipareigojimus“, - sakė liberalas Vitalijus Gailius.
Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad „didžiausia FSB sėkmė būtų žinoti tuos žmones, kurie savo laiku atsisakė bendradarbiauti su KGB ir užpildė Valstybės saugumo departamento parengtas anketas“.
„Aš neginu slapto bendradarbiavimo fakto, tačiau įstatymo principai, kurie buvo įdėti savo laiku prieš 15 metų į įstatymą, buvo tokie, kad šis įstatymas neliečia pretenduojančių eiti į politiką, į teisėjus, į prokurorus, į prezidentus, į ministrus, t.y. jokia apsauga jiems netaikoma. Dažnai spekuliuojama, kad yra žmonės (slapti prisipažinę bendradarbiai), kurie vaizduoja patriotus ir sėdi politikoj, šiuo atveju tai žmonės, kurių politikoje ir nėra, tai dažniausiai eiliniai mūsų piliečiai, kurie savo laiku prisiėmė tam tikrą atsakomybę ir informavo apie tuos žmones, kurie dirbo KGB, apie jų metodus, informavo, jei su jais mėgino susisiekti dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos, ir buvo ne vienas toks atvejis“, - kalbėjo A.Anušauskas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas su tuo nesutiko, teigdamas, jog su šalies nepriklausomybe daugelis gyventojų turėjo savo lūkesčių, bet ne visi jie išsipildė - kodėl tada esą reikėtų ginti prisipažinusių bendradarbiu lūkesčius likti nežinomais. Jis teigė norintis „žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų“.
„Atsakydamas apie lūkesčius, aš manau, kad prieš 25 metus daugelis lietuvių patikėjo labai gražiais lūkesčiais, ne visus tuos lūkesčius valstybė įvykdė, todėl mes pirmaujame pagal emigravusių žmonių skaičių iš Lietuvos. Kažkodėl mes pamirštame tuos lūkesčius, bet pradedame galvoti apie labai mažos grupės žmonių, kurie gal suklydo pasirašydami bendradarbiavimą su KGB, bet praėjo 25 metai. Aš nelaikau jokio pykčio tiems žmonėms,bet aš noriu žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų, nevaidintų patriotų“, - sakė A.Sysas.
„Tikrai niekada negalvojau, kad turėsiu ginti slapta bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų“, - replikavo liberalė Dalia Kuodytė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė. „Tai, kas šiandien kalbama, tikrai laikyčiau nesusipratimu. Kai buvo priimamas šitas įstatymas, nebuvo kalbama apie jokią galimybę išslaptinti šiuos asmenis, jiems buvo pasakyta vienareikšmiškai - ateikit, prisipažinkit ir valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir kitų valstybių įtakų“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis teigė, kad prisipažinimo faktas „dabar nieko nereiškia“. „Būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir kas gali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, - sakė Z.Jedinskis.
Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau šiemet sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet idėjos atsisakyta.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...