- Tomas Kavaliauskas, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai. Lietuvos ekspertai lygindami mūsų šalį su Latvija ir Estija konstatuoja: nors Lietuvoje doktorantų dukart daugiau nei kitose Baltijos šalyse, tarptautiniai pasiekimai ir bendradarbiavimas menki. Aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų atstovai tikina, kad daugelį studijų problemų lemia valstybės ekonominė padėtis ir trumparegiškas požiūris į ateitį.
Pristatydami naujausius mokslo ir studijų būklės duomenis, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertai išskiria kelias tendencijas – Lietuva išsiskiria ne tik pagal studijuojančiųjų amžių, bet ir didžiausia studentų iki 29 metų dalimi, tuo metu Estijoje gerokai daugiau vyresnių studentų
„Lietuviai nėra linkę mokytis visą gyvenimą. Iš esmės jie supranta aukštąjį mokslą kaip labai svarbų jų karjerai, jie įstoja po mokyklos baigimo ir vėliau negrįžta, tai tą rodo mokymosi visą gyvenimą rodiklis, pavyzdžiui, studentų, kuriems virš 30 m. Estijoje yra du kartus daugiau, nei Lietuvoje“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas Tadas Juknevičius.
„Yra perviršis aukštojo mokslo laipsnį turinčių žmonių. Kai tu darbiniesi, kad ir valstybės tarnybą ar kitur, ir prašo dažniausiai universitetinio, net ne koleginio aukštojo, čia lygiai tas pats su valstybės tarnyba, iš kolegijos tu, deja, į A lygio kategoriją negali pretenduoti, tai tik skatina žmones rinktis ne kolegijas, o universitetus“, – aiškina Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
„Jei dalis visuomenės ateitų ne diplomo, o žinių, situacija pasikeistų, o šiandien aukštojo mokslo sistema orientuota į kiekybinius, ne į kokybinius rodiklius“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.
Lietuvoje du trečdaliai 30–34 metų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomą ir pagal tai pirmaujame Europoje, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje tik per 40 proc. gyventojų turi universitetinį išsilavinimą. Kita tendencija – dar studijuodami dirba daugiau nei pusė kolegijų bakalaurų ir beveik du trečdaliai universiteto, o ėmęsi magistro studijų dirba 75 proc. studentų. Tai lemia studentų pasiekimus – dirbančiųjų jie prastesni.
Beje, nors Lietuvoje doktorantų beveik tris kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, jų pasiekimai tarptautinėje arenoje menki.
„Turime tikrai daugiau tyrėjų, bet pagal publikacijas, tenkančias vienam tyrėjui, pagal tarptautiškumą, įvairius rodiklius atsiliekame nuo Estijos, ir latviai tikrai didelį progresą daro, matome tikrai spartesnį augimą nei Lietuvoje“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas T. Juknevičius.
„Mums yra gerai, kaip yra, rašome į savo žurnalus, doktorantų stažuočių turime mažai, kad juos išleistumėme, dar mažiau pasikviečiame pas save, nes negalime mokėti pakankamų algų ir tai sudaro tokį vakuumą, kur mes žaidžiame savo sultyse ir sakome, kad mūsų ES projektų laimėjimų procentas vienas prasčiausių, inovacijų švieslentėje – vieni blogiausių, o kaip kitaip bus, jei mes patys sau gražūs, ir tiek“, – situaciją nušviečia Studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas.
Toks, Lietuvos studijų žinovų teigimu, uždarumas lemia, kad vis dar negalime pasiūlyti patrauklių programų užsienio kalba, o tyrėjams – gerų darbo sąlygų. Tai lemia, kad esame Europos Sąjungos statistinės lentelės apačioje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais2
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos3
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?12
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Ir džiaugsme, ir varge: Lietuvos merai galės tuokti poras?3
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius. Anot politiko, toks santuokos sudarymas taptų „žymiai patrauklesnis“, ypač dvejojančioms poroms, taip pat padidintų savivaldybių biudžetą ir net paskatintų ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas20
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. ...