ES yra ko pasimokyti iš Lietuvos ir Lenkijos istorijos

Vilniaus universitete antradienį prasidėjo tarptautinė konferencija „Vidurio Europos vieta ir vaidmuo kontinento istorijoje“. Skirtas Liublino unijos 440-osioms ir komunizmo žlugimo 20-osioms metinėms renginys sulaukė ne tik įvairių šalių akademikų, bet jaunimo dėmesio.

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus globojamoje konferencijoje aktyviai dalyvauja ir jaunimas. Apie konferenciją ir jos tikslus papasakojo vienas iš renginio organizatorių Lenkų instituto direktorius Mariuszas Gasztołis.

- Kas dalyvauja šioje konferencijoje?

- Konferencija yra įdomi Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių mokslininkams, todėl sulaukėme prelegentų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos.

- Kokie šios konferencijos tikslai?

- Pagrindinis renginio tikslas yra suvokti šios dienos užduotis, pažvelgus į juos iš istorinio konteksto. Mes norime, kad būtų pasimokyta iš praeities. Apie tai buvo daug kalbėta pirmąją konferencijos dieną. Daug buvo kalbėta ir apie pačią Liublino uniją. Abiejų tautų respublikos įsteigimą prelegentai lygino su dabartine Europos Sąjunga, o Liublino unijos dokumentą su Mastrichto sutartimi. Apskritai, Liublino unija, kaip minėjo akademikai, buvo pats didžiausias tų laikų Europos projektas.

Mūsų tautos iš tiesų gali didžiuotis šiuo projektu, nes mes pasiekėme daug įvairiose srityse, kuo negali pasigirti Vakarų Europos šalys. Abiejų tautų respublika pasižymėjo savo demokratiškumu, tolerancija ir švietimu. Daug kas atvykdavo ir rasdavo saugų prieglobstį šioje valstybėje, o valstybės parlamentinė sistema leido dalyvauti valdžioje iki 10 proc. visuomenės.

- Ar buvo kalbėta apie šios dienos aktualijas?

- Konferencija yra istorinė, todėl daugiausiai aptariami istoriniai įvykiai. Tačiau šiandieną bus kalbama apie XIX a. pabaigą, apie komunizmo žlugimą ir Lietuvos, Lenkijos bei kitų šalių judėjimus ir asmenybes, kurie suvaidino svarbų vaidmenį šiame procese. Manyčiau, kad konferencijoje aptariamos temos yra ne tik pavyzdžiai, kuo mes galime didžiuotis, bet ir mūsų tam tikras įnašas į bendrą ES katilą. Šie pavyzdžiai tarsi pamoka Europą ir parodo kokios ES mes norime.

- Ar buvo išreikšta viltis, kad šiandieninė Europa panaudotų kokį nors sėkmingą anų laikų politinį modelį?

- Tiesiogiai apie tai kalbama nebuvo. Jokių scenarijų kurta nebuvo, tačiau iš tų diskusijų galima buvo padaryti išvadas, konstatuoti kokios Europos mes norėtumėme, kaip mes įsivaizduojame ES. Taip pat galima buvo suprasti, kad jeigu mes norime turėti įtaką ES, būtina vystyti regiono šalių tarpusavio bendradarbiavimą. Buvo pabrėžta, jog mes norime, kad ES būtų grindžiama bendromis vertybėmis, pvz., tolerancija.

- Kaip kilo mintis organizuoti šią konferenciją?

- Mintis buvo kilusi seniai. Manau, kad ir konferencijos reikėjo jau seniai. Tačiau džiaugiuosi, kad ji vyksta šiais metais, kai Vilnius yra paskelbtas Europos kultūros sostine. Ši konferencija irgi yra tarsi įnašas į šią svarbią programą

- Ar manote, kad politikai pasimokys iš šios konferencijos?

- Man, kad ilgainiui tokie renginiai turi įtakos politiniams sprendimams. Juo labiau, kad konferencijoje dalyvavo daug jaunimo, kurie ateityje taps politikais ir vadovaus Europai. Galbūt jie realizuos dabar įgytas žinias.