Etikos sargai vertins Ž. Pavilionio pasisakymus apie „Romuvą“

„Romuvos“ nuomone, parlamentaras išplatino tikrovės neatitinkančius teiginius Seime ir paskelbė niekuo nepagrįstus kaltinimus, kurie galėjo turėti įtakos balsavimui Seime.

Nesutinkantis su šiais priekaištais Seimo narys Ž. Pavilionis etikos sargams pateikė argumentus, kuriais remiantis Seimo posėdyje pasisakė prieš valstybės pripažinimo suteikimą šiai bendrijai.

„Prieštaravimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai negali būti traktuojamas kaip religijos laisvės suvaržymas. (...) „Romuva“, kaip ir kitos Lietuvoje registruotos religinės bendruomenės, iki šiol laisvai veikė ir gali toliau veikti laikydamosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Todėl teiginys, kad nesuteikus valstybės pripažinimo ji yra diskriminuojama ar kitaip varžoma jos religijos laisvė, yra nepagrįstas“, – sako Ž. Pavilionis.

Jo nuomone, „Romuva“ kaip religinė bendrija neatitinka Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų valstybės pripažinimo suteikimo kriterijų.

„Valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimas priklauso Seimo diskrecijai. Seimas a priori nėra įpareigotas kokiai nors religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimo. Jokia religinė bendrija neturi išankstinės reikalavimo teisės, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Todėl Seimo narių nuomonės išsakymas ar prieštaravimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo „Romuvos“ bendrijai negali būti traktuojamas kaip šios religijos diskriminavimas ar siekis „suvaržyti religinės bendrijos teises“, – sako Seimo narys Ž. Pavilionis.

Pasak jo, kiekvienas Seimo narys turi konstitucinę teisę bei pareigą bei yra laisvas išsakyti visas jam žinomas abejones dėl to, ar konkreti religinė bendrija turi atramą visuomenėje ir ar jai turėtų būti suteiktas valstybės pripažintos religinės bendrijos statusas. „Taigi, kaip Seimo narys, turiu Konstitucijos garantuotą teisę į savo politinius, religinius bei akademinius įsitikinimus,“ – sako jis.

Jokia religinė bendrija neturi išankstinės reikalavimo teisės, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas.

Kaip ELTA jau skelbė, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31, susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą.