Europa aiškinasi radioaktyvaus jodo nutekėjimo priežastis

Lietuvoje jodo pėdsakų neužfiksuota, o Europoje užfiksuoti jodo kiekiai nėra pavojingi gyventojams, teigia Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

„Iš aplinkos apsaugos agentūros ir Europos šalių reguliuojančių institucijų asociacijos turime oficialią informaciją apie tai, kad atskiros šalys - Norvegija, Prancūzija, Čekija, Suomija ir Rusija nustatė radioaktyvaus jodo pėdsakų. Noriu pasakyti, kad pavojaus gyventojams nėra, tai yra tik jodo pėdsakai, įtakos apšvietai nėra“, - BNS teigė A.Mastauskas.

Jeigu pasirodė radioaktyvaus jodo pėdsakų, reiškia kažkur yra išmetimai. Ar tai yra branduolinės elektrinės avarija kažkokio lygmens, ar tai yra tiriamųjų reaktorių, ar reaktorių, kurie gamina atskirus radionuklidus medicinai ir gydymui. Kažkur kažkas įvyko.

Anot jo, Lietuvoje ir Latvijoje oro paėmimo stotys neaptiko radioaktyvaus jodo pėdsakų. Centro vadovas teigė, kad Europos institucijos šiuo metu aiškinasi nutekėjimo priežastis.

„Jeigu pasirodė radioaktyvaus jodo pėdsakų, reiškia kažkur yra išmetimai. Ar tai yra branduolinės elektrinės avarija kažkokio lygmens, ar tai yra tiriamųjų reaktorių, ar reaktorių, kurie gamina atskirus radionuklidus medicinai ir gydymui. Kažkur kažkas įvyko. (...) Rusija jau sausio pabaigoje nustatė pirmuosius pėdsakus ir kol kas visi bando aiškintis iš kur, bet atsakymo nėra“, - sakė A.Mastauskas.

Portalo „Euractiv“ teigimu, Europoje radioaktyvaus jodo nutekėjimo priežastis aiškinasi Prancūzijos radiacinės ir branduolinės saugos institutas. Instituto atstovo Jeano-Christophe'o Garielio (Žano-Kristofo Garielio) teigimu, kadangi buvo aptikti tik jodo pėdsakai, iš galimų priežasčių sąrašo galima išbraukti atomines elektrines, nes esant avarijai branduolinėje jėgainėje ore būtų aptikta ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, cezio, pėdsakų.

Incidentas primena 2011 metų atvejį, kuomet Budapešto izotopų institutas bandymų metu į aplinką išleido nekenksmingą kiekį radiacinio jodo.