- Kostas Vasiulis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Futbolo sirgaliai nemaloniai nustebę – į Lietuvos futbolo federaciją (LFF) toliau įsilieja skandalingai pagarsėjusio Vladimiro Romanovo bankrutavusio Ūkio banko (BŪB) aplinkos žmonės.
Bankininko įtaka
Praėjusiųjų metų pradžioje LFF naujuoju prezidentu balsų dauguma buvo išrinktas Edvinas Eimontas. Gal ir nieko keisto, nes federacijoje jis ne naujokas – dirba nuo 2001 m. Būtent tuo metu LFF prezidentu tapo Liutauras Varanavičius. Pastarasis 2001–2009 m. buvo banko stebėtojų tarybos pirmininku. Prieš ateidamas dirbti į federaciją, E.Eimontas dirbo "Ūkio banko investicinės grupės" padalinyje.
Akivaizdu, kad ekonomisto diplomą įgijęs E.Eimontas futbolo subtilybėmis susidomėjo tada, kai svariausią žodį tvarkant šios sporto šakos reikalus tardavo V.Romanovas. E.Eimontui buvo patikėtos LFF projektų skyriaus vadovo pareigas, kurias jis ėjo dešimtmetį, buvo deleguojamas į įvairius UEFA komitetus. Tiesioginiu E.Eimonto viršininku buvo tuometis LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras.
Tarp L.Varanavičiaus ir V.Romanovo perbėgus juodai katei, 2012 m. LFF prezidento rinkimus laimėjo J.Kvedaras. Savo įpėdiniu federacijos generalinio direktoriaus poste jis pasirinko E.Eimontą.
(Nuotraukoje - Vladimiras Romanovas)
Mokslininkas-verslininkas
LFF greičiausiai bus vienintelė sporto federacija, kurioje etatinis darbuotojas – vadybos ir administravimo krypties disertaciją apgynęs mokslininkas. Toks yra neseniai federacijoje plėtros vadovu pradėjęs dirbti Vytautas Žirgutis. 2008 m. jis Vytauto Didžiojo universitete apsigynė disertaciją "Organizacijų valdymas įvertinant įtakos grupių veiklą". Iki šiol jis yra ir šio universiteto Vadybos katedros lektorius.
V.Žirgutis žinomas ir kaip konsultantas verslo kitais klausimais. Prieš sėsdamas į LFF plėtros vadovo kėdę, jis vadovavo ne vieną viešąjį konkursą laimėjusioms ir už suteiktas paslaugas ne vieną šimtą tūkstančių eurų susižėrusioms konsultacinėms bendrovėms.
Už kokius nuopelnus?
Kaip galėjo atsitikti, kad neprastai privačiame versle galbūt uždirbęs, paskaitas aukštojoje mokykloje studentams dėstantis vadybos meno žinovas susigundė darbu LFF? Gal kad čia palyginti nemaži, vidutiniškai net per 1 700 eurų per mėnesį siekiantys atlyginimai?
Pikti liežuviai mala, ar kartais mokslų daktaras nebus prisidėjęs prie dabartinio federacijos prezidento diplominio darbo rašymo.
Pats V.Žirgutis turi savo versiją. "Atsižvelgiant į "UEFA Grow 2020" ir "FIFA Forward programas", Futbolo federacijai reikėjo strateginio planavimo ir strategijų įgyvendinimo patirties turinčio vadovo. Mano kvalifikacija atrodė tinkama. O man pasirodė įdomus darbo pobūdis. Juolab kad konsultanto paslaugas LFF teikiau jau anksčiau, futbolo srities problemos man buvo žinomos ir atrodė įdomūs profesiniai iššūkiai", – "Kauno dienai" dėstė pašnekovas.
Pikti liežuviai mala, ar kartais mokslų daktaras nebus prisidėjęs prie dabartinio federacijos prezidento diplominio darbo rašymo, kai šis studijavo sporto vadybos kursuose profesionalams – MESGO.
V.Žirgutis ir E.Eimontas tai neigia. "Žinojau šio žmogaus patirtį, tai buvo svarbiausia pradedant dirbti kartu. Profesionalumas ir patirtis nekėlė abejonių. Tuo remiantis V.Žirgutis tapo futbolo komandos dalimi, – pabrėžė E.Eimonas. – Kalbant apie diplominį darbą, džiaugiausi galimybe studijuoti tokio lygio studijose ir diplominiam rašyti skyriau maksimaliai savo asmeninio laiko. O su V.Žirgučiu mūsų akademinės darbo sritys yra labai skirtingos. Mano kryptis – vadinamasis good governance, V.Žirgučio – vadybinė. Tiesa, ateityje būtų naudinga susieti šias mūsų patirtis."
Sutartis – solidi
Yra ir ne menamų, bet realiai apčiuopiamų ryšių tarp E.Eimonto ir V.Žirgučio. Pastarojo vadovaujama bendrovė vienu metu yra bendradarbiavusi su buhalterine apskaita ir auditu užsiimančia bendrove "Astra Minerva", iš pradžių registruota Panevėžyje, o dabar – Kaune.
Pastaroji yra paruošusi galimybių studiją Kauno medicinos centrui. Už šią studiją federacija 2015 m. gegužę bendrovei sumokėjo 42 tūkst. eurų. Šį projektą kuravo tuo metu federacijos generalinio direktoriaus pareigas ėjęs E.Eimontas.
Pasiteiravus apie šiuos finansinius ryšius, V.Žirgutis glaustai pareiškė, kad jo įmonė bendradarbiavo ir bendradarbiauja su nemažai konsultavimo srities įmonių. Bendrovė "Astra Minerva" yra viena jų.
E.Eimontas buvo iškalbingesnis. "Kauno medicinos projekte dalyvauja ir Tarptautinė futbolo federacija (FIFA). Jūsų minima įmonė buvo pasirinkta ir pačios FIFA iniciatyva. Tai nebuvo asmeninis sprendimas, tai FIFA, LFF vykdomojo komiteto patvirtintas sprendimas. Atsiskaitėme pagal sutarties nurodytas sąlygas už konkrečius atliktus darbus", – aiškino LFF prezidentas.
(Nuotraukoje - Edvinas Eimontas)
Eurai iš banko
V.Žirgutis yra prisilietęs ir prie V.Romanovo pinigų. Ūkio bankas 2011 m. kovą ir birželį buvo sudaręs dvi paslaugų iš V.Žirgučio konsultacinių bendrovių pirkimo sutartis. Pirmajai bendrovei už konsultacines paslaugas dėl techninių galimybių studijos kūrybinių industrijų sektoriaus vystymo perspektyvoms Lietuvoje parengti buvo sumokėta per 87,6 tūkst. eurų, antrajai už galimybių studiją, kuria būtų ištirta instrumento, vertinančio įmonių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, sukūrimo galimybes, atseikėta net per 143,8 tūkst. eurų.
Bankui bankrutavus, bankroto administratoriui kilo abejonių, ar šios abi sutartys nėra apsimestinės – fiktyvumą atseit patvirtina, kad galimybių studijos visiškai nesusijusios su banko veikla. Buvo kreiptasi į teismą ketinant susigrąžinti bendovėms sumokėtas lėšas.
Bendrovės teismų maratonas su BŪB baigėsi praėjusiųjų metų pavasario pabaigoje. Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino pirmos ir antros instancijų teismų sprendimus – banko ieškinio netenkino. Buvo pripažinta, kad tai, ar bankas faktiškai panaudojo galimybių studiją savo veikloje, priklausė nuo užsakovo, o ne nuo bendrovės.
Tačiau šioje istorijoje įdomiausias yra Lietuvos apeliacinio teismo pasisakymas apie galimybių studijos kokybę. BŪB teismui pateikė duomenis, kad galimybių studija yra ne kas kita, kaip kitų dviejų galimybių studijų, kurias V.Žirgučio bendrovė parengė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos užsakymu, pastarajai gavus šioms studijoms ES finansavimą, fragmentų kopijos. Kitaip sakant, dviejų studijų fragmentai buvo perkelti į trečiąją, už tai gaunant papildomą atlygį. Tokie veiksmai paprastai vadinami plagiatu, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad galimybių studija parengta pagal ankstesnius bendrovės darbų rezultatus, "nereiškia, jog sutarties kaina tampa neproporcinga atlikto darbo vertei". Mat sutartyje nėra reikalavimo, kad studija būtų unikalus autorinis kūrinys.
Dirbo V.Romanovo struktūrose
O štai su antra studija kitai V.Žirgučio bendrovei nepasisekė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šalys, sudarydamos sutartį, siekė kitokių tikslų, negu sutartyje nurodytas galimybių studijos parengimas. Pasak teismo, šalys siekė sukurti fiktyvų pagrindą bendrovei gauti banko lėšas ir per bendrovę atlikti mokėjimo pervedimus su ieškovės akcininkais susijusiems asmenims – tai ir buvo įvykdyta. "Sutartyje nurodyta galimybių studijos parengimo kaina (143 855,71 euro) nėra pagrįsta realia jos verte, nėra žinoma, kas realiai ir kada parengė galimybių studiją, nes byloje yra tik duomenys apie bendrovės vadovą ir nėra duomenų, kad bendrovė būtų turėjusi daugiau darbuotojų, o studijoje nenurodytas jos faktinis rengėjas, studijoje nė karto nėra paminėtas paslaugos užsakovas, nėra nurodomi jo poreikiai, veiklos sritys ir panašiai", – konstatuojama Aukščiausiojo Teismo neskundžiamoje nutartyje.
Paklaustas apie savo ryšius su V.Romanovo struktūromis ir sutartis su Ūkio banku, V.Žirgutis tepasakė dirbęs su banku susijusioje akcinėje bendrovėje "Pramprojektas".
"Jūsų paminėtos konsultavimo įmonės, teikdamos konsultavimo paslaugas, turėjo platų klientų ratą. Tarp klientų buvo ir Ūkio bankas. Aš pats esu 2008 m. dirbęs AB "Pramprojektas" finansų ir ekonomikos direktoriumi. 2006 m. vienai kadencijai buvau išrinktas stebėtojų tarybos nariu", – prisiminė V.Žirgutis.
(Nuotraukoje - Vytautas Žirgutis)
Krepšinį iškeitė į futbolą
LFF – ne guminė, tačiau turi šakinių asociacijų, kurioms gali daryti įtakos. Viena iš tokių šakinių asociacijų – Vaikų ir jaunių futbolo asociacija (VJFA). Į jos direktoriaus kėdę praėjusiųjų metų rudenį ir klestelėjo dar vienas buvęs V.Romanovo bendražygis Donaldas Urniežius. Prieš ateidamas į asociaciją, jis kurį laiką buvo išrinktas į Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo valdybą, o iki 2011 m. lapkričio pabaigos buvo V.Romanovo labdaros fondo direktoriumi.
Teigiama, kad šis teisės mokslus krimtęs vyras yra sukaupęs nemažai patirties sporto teisės ir vadybos srityse, dirbo Šveicarijoje registruotoje sporto konsultavimo kompanijoje "ALAC Sports Consulting" generaliniu direktoriumi. Registrų centro duomenimis, praėjusiųjų metų pradžioje D.Urniežius tapo Kaune registruotos mažosios bendrijos "Kamuolys apvalus" direktoriumi.
"Futbolo srityje esu dirbęs daugiau nei dešimt metų ir skirtingose vietose bei srityse, todėl turiu sukaupęs įvairiapusės patirties. Tikiuosi, kad mano žinios ir sugebėjimai sustiprins asociacijos veiklą ir padės populiarinti futbolą tarp vaikų ir jaunimo bei ugdyti perspektyvius sportininkus", – paskirtas asociacijos direktoriumi, viešai kalbėjo D.Urniežius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą9
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...