- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios didžiųjų miestų kapinės yra ne tik nepakankamai prižiūrėtos, jose nėra žemėlapių, kurie padėtų orientuotis kapinių lankytojams, norintiems aplankyti žinomų žmonių kapus. Taip teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. „Iš tikrųjų tai yra labai didelė problema mūsų didžiosiose kapinėse“, – mano ji.
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės, visų Lietuvos kapinių šeimininkės yra savivaldybės, o dalis jų skiria per mažai dėmesio kapinių priežiūrai. Anot specialistės, kaip bebūtų keista, kuo mažesnis miestelis, tuo geriau jame prižiūrėtos kapinės. O štai mažiausiai dėmesio, pašnekovės teigimu, skiriama kapinėms didžiuosiuose miestuose. „Žinokite, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kurios net nežino, kiek jų teritorijoje yra kapinių“, – sako G. Drėmaitė.
Jos manymu, galimas pasiteisinimas, kad kapinių priežiūrai savivaldybės pritrūksta lėšų, yra prastas. Esą yra įstatymas, nustatytos kapų priežiūros nuostatos, ir jų savivaldybės privalo laikytis. „Mes lyg ir vaizduojame teisinę valstybę, taigi turime laikytis to, kas mums pavesta. Mes gauname už savo darbą atlyginimą. [...] Kai yra noras, žinote, nereikia ir didelių pinigų“, – įsitikinusi pašnekovė.
G. Drėmaitė vis dėlto pripažįsta, kad yra vietų, kurios reikalauja investicijų. „Pavyzdžiui, Vilniuje dabar restauruojama didžioji Bernardinų kapinių koplyčia. Be abejo, tam reikalingi pinigai, bet noro ir [tinkamo] požiūrio [trūksta]. Juk neveltui sakoma, kad kultūrinis valstybės veidas atsispindi kapinėse“, – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Anot G. Drėmaitės, kita ryški problema kapinėse – informacijos trūkumas jų lankytojams. Užsienyje kapinės, kuriose palaidota įžymių kultūros žmonių, tampa kultūrinio turizmo objektais. Jose dažnai iškabinti arba pardavinėjami specialūs žemėlapiai, kad žmonėms būtų lengviau rasti juos dominančių asmenybių palaidojimo vietas. Lietuvoje irgi yra kapinių, kuriose palaidoti žinomi žmonės, pavyzdžiui, Vilniuje – Rasų, Antakalnio kapinės, tik informacijos jose nepakanka.
„Iš tikrųjų tai yra labai didelė problema mūsų didžiosiose kapinėse, kurios dėl tų palaidotų žmonių apskritai įamžina mūsų kultūros, valstybės istoriją. Kiek kartų prašėme, kad, įeinant į tokias kapines, kaip Rasų, Bernardinų, Saulės kapinės Vilniuje, taip pat į tokias kapines Kaune, prie įėjimo būtų žemėlapiai su numeriais. Juk visos kapinės yra inventorizuojamos“, – pabrėžia G. Drėmaitė. Be to, priduria ji, labai didelė dalis jų yra kultūros paveldas, kuris yra registruotas mūsų valstybės registre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...