Ginčas dėl medikų algų: ministerija kaltina ligonines

Nekelia be pateisinamų priežasčių

„Medikams ir slaugytojams darbo užmokestis turi didėti ir kitaip negali būti. Finansiškai tai pajusti jie turi rugpjūčio mėnesį, kai mokami atlyginimai už praeitą mėnesį. Tam yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės. Viskas priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir labai dažnai nuo savivaldybių, kurios yra gydymo įstaigų dalininkai, noro. Kai kurios įstaigos net savo pateiktuose atsakymuose nurodo, kad sprendimai nedidinti atlyginimų priimti suderinus su steigėjais – savivaldybėmis, Stebėtojų tarybomis. Taigi tie, kurie nedidina algų medikams, galima sakyti, stoja prieš savo sąžinę ir medikų bendruomenę“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė.

Taigi tie, kurie nedidina algų medikams, galima sakyti, stoja prieš savo sąžinę ir medikų bendruomenę.

Siekiant didinti medikų atlyginimus, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirta 24,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad medikams algos turėtų vidutiniškai kilti apie 115 eurų, o slaugytojams – 58 eurais neatskaičius mokesčių.

Pasak viceministrės, SAM surinkti duomenys ir gydymo įstaigų vadovų pateikti paaiškinimai rodo, kad kai kurie iš jų be pateisinamų priežasčių nedidina atlyginimų. Ypač didelė problema su savivaldybėms priklausančiomis įstaigomis, šių vadovai galbūt nėra suinteresuoti pagerinti medikų finansinę situaciją, svarsto ministerija.

Pasak G.Šakalytės, panašaus dydžio ir panašias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos elgiasi labai skirtingai. Vienos iš jų padidino algas, pavyzdžiui, Jonavos, Vilkaviškio, Biržų, Kalvarijos ligoninės. Tuo metu kitos to daryti nesiruošia, pavyzdžiui, Jurbarko, Pasvalio, Anykščių, Rokiškio, Druskininkų ligoninės.

SAM pavaldžios 17 gydymo įstaigų, o 258 gydymo įstaigos pavaldžios savivaldybėms.

„Tad akivaizdu, kad už tokį neveiklumą bei negebėjimą tvarkytis savo įstaigose atsakomybę turi prisiimti ne tik savivaldybių gydymo įstaigų vadovai, bet ir merai, administracijų vadovai. Tai yra tie žmonės, kurie pirmiausia turėtų būti suinteresuoti optimizuoti medicinos paslaugų teikimą, kokybišką jų teikimą, taip pat didinti algas medikams ir slaugytojams, kai tik buvo skirtas papildomas finansavimas iš PSDF rezervo, kaip ir ankstesniais metais. Tačiau, deja, daroma yra kas kita ir kaltinama SAM, kad nekyla medikų algos“, – sako G.Šakalytė.

Praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurus, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.

Algų klausimą spręs rudenį

Maždaug dviem dešimtims gydymo įstaigų neįvykdžius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos pakelti algas gydytojas ir slaugytojams, BNS kalbinti kelių tokių įstaigų vadovai aiškina tam neturį pinigų, bet žada, kad prie šio klausimo grįš rudenį.

Nuo liepos padidėjo gydymo paslaugų įkainiai ir SAM paskelbė, kad atlyginimai dirbantiesiems sveikatos priežiūroje turėtų kilti vidutiniškai 8 procentais: medikams – apie 115 eurų, slaugytojams – 58 eurais (neatskaičius mokesčių). Vis dėlto kai kurių įstaigų vadovai sako, kad balo padidinimas nepadengia algų kėlimo sąnaudų.

„Pinigai ateina pagal sutartis – jeigu mes suteikiame paslaugų, gauname lėšų, bet jeigu mažėja žmonių, mes tų lėšų nepaimame. Praeitais metais buvo lygiai tokios pat rekomendacijos – dar šviesios atminties ministras Juras Požela rekomendavo padidinti visiems 8 proc. atlyginimus. Mes tą padarėme, bet tai mums buvo didesnė našta nei gavome iš paslaugų, ir mes įlipome į minusą“, – BNS aiškino Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis.

Anot jo, prie atlyginimų kėlimo klausimo bus grįžta rugsėjį.

„Jei pasižiūrėtume į praėjusių metų precedentą, kai paklausėme rekomendacijos, mums padidino įkainį apie 5,5 proc., pajamų gavome tik 4 proc. daugiau. Reikia tuos pinigus dar paimti. Čia nėra taip, kad paduoda, mes tik per paslaugas paimame lėšas. O jei žmonės neserga, kas tada? Mes galvojame, kad rugsėjo mėnesį matysime vaizdą, ką gauname, bus galima išvesti proporcijas, tada matysime“, – teigė V.Meižis.

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys savo ruožtu sakė, kad dėl pernykščio algų didinimo šioje įstaigoje iki liepos fiksuotas neigiamas balansas.

„Mes galime pakelti, bet tada mane iš karto nuims, nes dvejus metus iš eilės įstaiga negali egzistuoti“, – BNS sakė K.Speičys, jo vadovaujamos įstaigos steigėjas yra pati ministerija.

Direktoriaus teigimu, sanatorijoje pajamos labai priklauso nuo sezono, todėl dėl algų bus sprendžiama paaiškėjus, kaip sekėsi vasarą.

„Mes vasarą turime labai daug pacientų, turime daug pajamų, o žiemą turime mažai pajamų, nors kaštai ne ką sumažėja: darbuotojams užmokestį reikia mokėti, o pacientų turime, grubiai kalbant, aštuonis kartus mažiau negu vasarą. (...) Mes kelsime, kai turėsime duomenis už vasaros sezoną“, – teigė K.Speičys.

Pasak sanatorijos vadovo, pernai įstaigos darbuotojams algos didėjo tris kartus. Gydytojų alga padidėjo 60–70 eurų, slaugytojo – apie 50 eurų.

„Du kartus didėjo minimali alga ir vieną kartą pakeltas balas, mūsų darbo užmokesčio fondas išaugo 250 tūkst. eurų“, – aiškino jis.