Gydytojai klounai džiugino karo išgąsdintus Ukrainos vaikus

„Emergency smile“ Ukrainoje vyko jau trečią kartą. Tarptautinės asociacijos „Red Noses Clowndoctors International“ ir „RAUDOSNOS NOSYS Gydytojai klounai“ inicijuota misija š.m. birželio 6-16 d. subūrė svajonių komandą iš Lietuvos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos. Tarptautinė 4 gydytojų klounų komanda 2 savaites dirbo dviejuose Ukrainos miestuose: Berdyanske ir Mariupolyje.

Būti ten – neramu

Berdyansko ir Mariupolio miestai arti fronto linijos, abu turi stabilaus miesto statusus. Stabilumas santykinai reiškia paliaubas ir tai, kad susišaudymai nevyksta miesto teritorijoje, tačiau jie vyksta apylinkėse. Karinė nuotaika tiesiog tvyro ore – tai matosi ir žmonių veiduose, ir aplinkoje. Mariupolis itin smarkiai nukentėjo pastaraisiais metais, čia vyko susišaudymai, buvo subombarduotos mokyklos, vaikų darželiai, gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, dalis jų nėra atstatyti, tiesiog uždengti. Prie miestų sienų įrengti kariniai postai, čia vyksta kruopštūs pasų ir daiktų patikrinimai. Vieną dieną Mariupolyje patekome į karinį paradą – važiavo tankai ir kita technika, buvo rodomos karinių veiksmų nuotraukos. Vakarais visos mintys sukdavosi apie tai, kaip saugiai pasiekti viešbutį. Čia žmonės kiekvieną dieną gyvena budrumo būsenoje, visi pasiruošę. Kam? Neaišku. Ši tema tabu, nes niekas nežino, ko tikėtis.

Vaikai gyvena „karo būsenoje“

Misijos metu gydytojų klounų komanda aplankė apie 800 vaikų vasaros stovyklose ir 100 mažųjų specialiuose vaikų dienos centruose, pastaruosiuose lankosi vaikai, turintys kompleksines negalias, bei jų šeimos nariai. Tempas buvo intensyvus, pasirodymai vykdavo kelių šimtų vaikų grupėms, o po to visi dalyvaudavo kūrybinėse dirbtuvėse.

„Įsiminė pasirodymas vienoje vasaros stovykoje, į kurią vaikai atvyko po 11-os valandų kelionės, praėję ilgus patikrinimus prie miesto sienos, taigi buvo pavargę, sutrikę, pasimetę. Įsivaizduokite klounai užlipa ant scenos, o iš vaikų jokios reakcijos. Veidai šalti, visiška apatija. Pradėję pasirodymą priėjome su kiekvienu pasisveikinti, publikos apšildymas užtruko pusvalandį. Viskas tam, kad jie bent nusišypsotų. Kai išgirdome pirmąjį juoką, įtampa nuslūgo – pagaliau pavyko užmegzti ryšį su vaikais“, - prisimena J.Kulakauskaitė.

Dirbtuvių metu pasijautė, kad vaikai gyvena „karo būsenoje“. Tarkime, vyksta žaidimas, kur reikia pasakyti savo vardą ir padaryti kokį nors judesį, kuris nors vaikas būtinai “iššaus”. Kiekvieną kartą būdavo iššūkis pirmiausia pereiti „žaidžiam karą“, „pasimušam“, „šaunam“ kol pavykdavo grupėje užmegzti ryšį ir pribręsdavo noras vienas su kitu elgtis draugiškai. Kūrybinėse dirbtuvėse gydytojai klounai stengdavosi įkvėpti vaikams norą vėl žaisti, kurti geras emocijas, stiprinti bendruomenės ryšį. Dauguma vaikų būdavo uždari, atsiriboję nuo aplinkos. Per žaidimus mažieji buvo mokomi padėti draugui, čia pat kuriamos istorijos skatindavo siekti bendro tikslo kartu, pvz. jūreiviai pasimetę jūroje ieško būdo, kaip išgelbėti savo laivą ir jame esančius draugus. Ne kovoti, ne laimėti, ne nugalėti, o drauge saugiai pasiekti krantą.

Trūksta žmogiškojo ryšio

Suaugusieji taip pat džiaugėsi, kad „atvažiavo Europa“. Tarptautinės komandos atvykimas – ženklas, kad Europos šalys jų nepamiršo. Daugumai buvo labai keista, kad šios misijos esmė – dalintis džiaugsmu, juoku, kurti šiltus ryšius. Dažniausiai delegacijos atveža maisto davinius ir išvažiuoja. Žinoma, humanitarinė pagalba gyvybiškai svarbi, tačiau daliai ukrainiečių trūksta paprasto žmogiškojo ryšio.

Pasak J.Kulakauskaitės, „Emergency smile“ – tai psichosocialinė higiena. „Tikimės, kad mūsų atvykimas praskaidrino vietinių gyventojų dienas, davė impulsą net ir tokioje situacijoje suteikti sau galimybę juoktis. Nepanašu, kad Ukrainos situacija staiga pagerės. Tokiu momentu vienintelis dalykas, kuris gali gelbėti morališkai – gebėjimas išlikti žmogiškais. Gebėjimas nesusvetimėti, neužsisklęsti, būti vieningais ir, svarbiausia, perduoti tai savo vaikams. Stengėmės įkvėpti žmones džiaugtis akimirka, atnešti kuo daugiau juoko, suteikti maksimalų kiekį gerų emocijų, kad ir po mūsų išvykimo išliktų teigiamas poveikis“.