- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais į šalies aukštąsias mokyklas sugužėjo 21,4 tūkst. pirmakursių, tai 2,2 tūkst. mažiau nei pernai.
Iš jų 11,4 tūkst. įstojo į universitetus, 10 tūkst. – į kolegijas. Palyginti su pernai, šiemet išaugo priimamų studijuoti konkursiniai balai. Tai reiškia, kad aukštosiose mokyklose studijuoja geriau pasirengę abiturientai.
„Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, galime konstatuoti, kad priėmimas įvyko sėkmingai, abiturientai noriai rinkosi šalies aukštąsias mokyklas. Dauguma aukštųjų mokyklų rinkosi kokybę ir laikėsi stojamojo balo kartelės – tai ypač svarbu siekiant kokybiškų studijų, tai yra tai, ko siekia stojantieji. Jaunimą domina perspektyvios, darbdaviams reikalingos studijų programos, jie lieka studijuoti Lietuvoje. Renkasi tai, ko reikia darbo rinkai ir kur esame stiprūs“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Iš universitetų daugiausia studentų priėmė Vilniaus universitetas – 3,5 tūkst., Kauno technologijos universitetas – 1,9 tūkst., Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1,7 tūkst., Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 1 tūkst., Vytauto Didžiojo universitetas – 881. Iš kolegijų daugiausia studentų atėjo į Vilniaus kolegiją – 2,5 tūkst., Kauno kolegiją – 2 tūkst., Klaipėdos valstybinę kolegiją – 887, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją – 809, Kauno technikos kolegiją – 594.
Gerokai mažiau stojančiųjų šiemet rinkosi studijas Šiaulių universitete – lyginant su pernai į jį priimta 60 proc. mažiau pirmakursių, Mykolo Romerio universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete – 52 proc., Lietuvos edukologijos universitete – 51 proc. Kolegijų sektoriuje gerokai mažiau nei pernai pirmakursių sulaukė Utenos ir Alytaus kolegijos – į jas priimta 28 proc. mažiau nei pernai.
Populiariausių universitetų programų penketuke – programų sistemos Kauno technologijos universitete, medicina Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose, taip pat Vilniaus universiteto siūlomos ekonomikos ir teisės studijų programos.
Kolegijose pirmąsias vietas užima Vilniaus kolegijos programų sistemos, tarptautinis verslas, bendrosios praktikos slauga, informacijos sistemos, Kauno technikos kolegijos automobilių techninis eksploatavimas.
LAMA BPO duomenimis, šiemetiniame priėmime stojančiųjų dėmesio nesulaukė 165 studijų programos. Daugiausia studijų programų uždarė Klaipėdos universitetas – 21, Šiaulių universitetas – 10. Iš valstybinių kolegijų daugiausia studijų programų uždaryta Marijampolės kolegijoje – 5 ir Kauno kolegijoje – 4.
Šiemet pakėlus stojamojo balo kartelę, kilo vidutiniai stojančiųjų konkursiniai balai. Universitetuose valstybės finansavimą gavusių vidutinis konkursinis balas buvo 6,81, kolegijose – 4,16.
Pernai šis balas buvo žemesnis – universitetuose valstybės finansavimą gavusių vidutinis konkursinis balas buvo 6,73, kolegijose – 3,93.
Šiais mokslo metais valstybės finansavimą studijoms gauna 13,9 tūkst. pirmakursių: 7,6 tūkst. universitetuose, 6,3 tūkst. kolegijose.
Šiemet studijuojantieji itin domėjosi pedagoginėmis profesinėmis studijomis, kurias renkasi baigusieji aukštąsias mokyklas. Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė iš viso šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 m. – 136 vietas. Šioms studijoms Švietimo ir mokslo ministerija priėmimo metu papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos tikslingai paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių7
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius7
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...