Į gyvenimą - ant svajonės sparnų

Dienos byla

Į gyvenimą - ant svajonės sparnų

Vaikų globos namų auklėtiniai nenori kartoti tėvų klaidų

Narkomanų, alkoholikų, valkatų ar kalinių atžalos nenori kartoti savo gimdytojų klaidų. Ateina laikas, kai našlaičiai arba tėvų užmiršti vaikai turi atsisveikinti su namais, kuriuose gyveno ne vienerius metus. Sukakus aštuoniolikai metų, jie uždaro vaikų globos namų duris ir bando įgyvendinti savo svajones. Kaip ir darniose šeimose augantys vaikai, taip ir globos namų auklėtiniai svajoja apie gražias šeimas, turtingus namus, mėgstamą darbą.

Atvežė išbadėjusius

“Rytas” yra vieni iš trejų Klaipėdoje veikiančių vaikų globos namų. “Esame perpildyti, didžiausi globotinių skaičiumi - pas mus gyvena 91 vaikas. Nors norma - 80 vaikų, tačiau privalome susispausti, priimti vaikus. Senukas galbūt gali mėnesį, kitą palaukti globos namų, bet ne mažylis, apleistas tėvų, neturintis pastogės, duonos kąsnio ir pieno lašo”, - sakė “Ryto” vadovė Regina Milašienė. Pasak jos, pastaruoju metu padaugėjo sesučių ir broliukų, atvežamų į globos namus. “Ryte” tikrų našlaičių tėra penki. Jų tėvai mirė ar sudegė Kalotės sąvartyne. Dauguma globotinių - vaikai, kurių tėvai pabėgo į užsienį arba dienas stumia gatvėje, kalėjime.

Dvejų metukų Darių su sesute į “Rytą” atvežė išbadėjusius - tėvams nerūpėjo, kad vaikai tris dienas nieko burnoje neturėjo. Dabar Dariui - jau treji metai. Pyplių, vadinamųjų ikimokyklinukų, “Ryte” iš viso auga dvylika.

Mokosi universitete

“Su vaikais atsisveikiname, kai jiems sukanka 18 metų”, - paaiškino R.Milašienė. Ji priminė, kad anksčiau globotinių gyvenimas vyko tarsi pagal trafaretą: baigei devynias klases ir eik iš globos namų į profesinę mokyklą. Ten įgysi specialybę, gyvensi bendrabutyje.

Vaikinai dažniausiai tapdavo staliais, šaltkalviais, suvirintojais, merginos - siuvėjomis, barmenėmis, padavėjomis.

“Ryto” direktorė džiaugiasi, kad pamažu keičiasi globotiniai bei visuomenės požiūris į vaikų globos namų auklėtinius. “Kai kuriems mūsų vaikams nebeužtenka baigti dešimt klasių - jie tęsia mokslus gimnazijose ar vidurinėse mokyklose. Nors dauguma mūsų vaikų nėra linkę į didelius mokslus, tačiau pernai viena mergina įstojo į Klaipėdos universitetą, kita - į gerą vardą turinčią Turizmo ir verslo paslaugų mokyklą”, - džiaugėsi R.Milašienė.

Duoda lauknešėlį

Kai jaunuolis palieka vaikų globos namus, jis išeina su lauknešėliu. “Juk nepaleisi į pasaulį savo vaiko be nieko. Į krepšį sudedame tuos daiktus, kurie kasdien būtini: pradedant patalyne, rankšluosčiu, skalbimo milteliais ir baigiant dantų pasta bei šepetėliu”, - pasakojo R.Milašienė.

Kai vaikas atsisveikina su valstybiniais globos namais, ir toliau juo rūpinasi valstybė. Priklausomai nuo mokymosi rezultatų jis profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje kas mėnesį gaus stipendiją. Dar kas mėnesį - 500 litų. Šią vadinamąją našlaičio pašalpą, kol mokysis, gaus ir tie jaunuoliai, kurie iš tiesų nėra našlaičiai. Jų gimdytojai - gyvi, bet mirę kaip tėvai.

Našlaičiams ir tėvų globos netekusiems jaunuoliams valstybė dar skiria vienkartinę našlaičio įsikūrimo pašalpą - 6 tūkst. litų. Atsisveikinę su vaikų globos namais, jaunuoliai šiuos pinigus gali leisti būstui pirkti ar nuomoti, baldams ar buitinei technikai įsigyti.

Ne visi ašaroja

Atsisveikindami su namais, kuriuose gyveno kelerius metus, ne visi jaunuoliai braukia ašaras. Kai kurie jų neslepia džiaugsmo, kad baigiasi pedagogų ir auklėtojų kontrolės laikas, kad pagaliau prasideda savarankiškas gyvenimas. “Kai gyveni ne vienas, juk privalai laikytis taisyklių”, - šypsojosi R.Milašienė.

Kokį gyvenimą savo svajonėse mato vaikų globos namų gyventojai? Keli berniukai įsivaizduoja, kokia graži ateityje bus Klaipėda. Jie - garsūs kūrėjai - planuos žalius skverus, modernius pastatus, reklaminius stendus.

Trylikametis Mantas Parafijanavičius, nepaleidžiantis iš rankų krepšinio kamuolio, norėtų būti toks pat garsus kaip Arvydas Sabonis.

Klaipėdiečio Broniaus Vyšniausko treniruojamas šešiolikmetis Arūnas Tecinas irgi savo ateitį sieja su sportu. Jam savo svajonę įgyvendinti galbūt bus lengviau nei Mantui, nes Arūnas - Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas.

“Kaip ir visi vaikai, mūsiškiai svajoja apie gražų gyvenimą. Nors vaikystė buvo sunki, mūsų vaikai tikisi nekartoti tėvų klaidų, viliasi turėti darnią šeimą, turtingus namus, gerą darbą”, - apie globotinius sakė R.Milašienė.