- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
-
Į Lietuvą grįžo „Misijos Sibiras“ dalyviai
Dvi savaites Rusijoje praleidę šešiolika kasmetinės iniciatyvos „Misija Sibiras“ dalyvių šeštadienį grįžo į Vilnių.
Dvi savaites Rusijoje praleidę šešiolika kasmetinės iniciatyvos „Misija Sibiras“ dalyvių šeštadienį grįžo į Vilnių.
Ekspedicijos dalyviai Tomsko srityje aplankė lietuvių tremties vietas ir tvarkė apleistas kapavietes. Šioje srityje iš viso buvo apie 300 lietuvių trėmimo vietų.
Nuėję apie 100 kilometrų „Misijos Sibiras“ dalyviai aplankė devynias tremtinių kapavietes, šešias iš jų sutvarkė, pastatė aštuonis paprastus kryžius bei viena memorialą iš trijų kryžių, aplankė tris apleistus miestelius, kur trėmimų metu gyveno lietuviai.
„Aš šią ekspediciją galėčiau pavadinti naktine, nes be galo taupėme laiką – keliavome daugiausia naktimis, dienomis dirbome. Be galo mažai miego, bet visi buvo stiprūs“, - BNS Vilniaus geležinkelių stotyje sakė projekto organizatorius Ignas Rusilas.
„Ta komandinė emocija yra tai, ką parsivežiau. Tai, kad stipri komanda gali viską“, - pridūrė jis.
I.Rusilo teigimu, ekspedicija kiek viršijo planuotą maršrutą, todėl aplankė kapavietes, kuriose jau lankėsi „Misijos Sibiras“ dalyviai. Viena jų – pirmoji kapavietė, kurią projekto dalyviai aplankė per pirmą kelionę į Rusiją 2006 metais.
„Viskas ten buvo puikiai, nebuvo ką tvarkyti toje vietoje. Vadinasi, viską darėme teisingai ir tvarkingai“, - sakė „Misijos Sibiras“ organizatorius.
Pasak jo, šiemet kai kurie žygiai buvo sudėtingi – keliai buvo užversti medžiais, kartais gedo technika. Taip pat I.Rusilas teigė, kad ekspedicijos dalyviams pavyko sutikti kelis Sibire iki šiol gyvenančius lietuvius. Senolę „Misijos Sibiras“ dalyviai sutiko atvažiavę į kaimą, kur dalyvavo ekskursijoje apie vietinius tremtinius.
„Staiga į ekskursiją užeina moteris, kuri sako „labas, aš iš Lietuvos“, - pasakojo I.Rusilas.
Be to, tai, kad ilgiausio šiemet Sibire žygio vedlys taip pat buvo lietuvis, ekspedicijos dalyviai sužinojo nuėjus pusę kelio – tik tada jis prisipažino turintis lietuviškų šaknų.
„Mes einam, einam ir tada jis sako: „aš dabar pabūsiu nuoširdus. Aš turiu lietuviškų šaknų ir kai sužinojau, kad mane kviečia vesti jūsų grupę, mano akyse atsirado ašaros ir aš supratau, kad noriu pažinti tai, iš kur kilau, nes tokios galimybės man gyvenime nebuvo“, - teigė I.Rusilas.
„Mes turėjome nepakartojamas dvi dienas ir stiprią jo pagalbą visą žygį“, - pridūrė jis.
Tuo metu 30-metė ekspedicijos dalyvė, žiniasklaidos srityje dirbanti Julija Ciurupa BNS sakė su jauduliu stebėjusi už šimtų kilometrų gyvenančius lietuvius.
„Įspūdis tikrai nuostabus, kai taip toli atrandi Lietuvą“, - sakė ji.
Pirmą kartą į ekspediciją vykusi moteris stebėjosi, kaip „įmanoma Sibire pasiekti tokius taškus, kokius mes pasiekėme“.
„Tai buvo nereali ekspedicija, iš tikrųjų. Dabar laukia didelis darbas – pasidalinti tuo, ką parsivežiau. Visi apie tai kalbame“, - sakė J.Ciurupa.
Į Vilnių grįžę „Misijos Sibiras“ dalyviai vėliau Prezidentūroje susitiko su šalies vadove Dalia Grybauskaite.
Šiais metais pirmą kartą prie „Misijos Sibiras“ prisidėjo po Estijos ir Latvijos pilietį.
Šis projektas vykdomas nuo 2006 metų. Jo tikslas - pagerbti tremtyje nukentėjusius bei žuvusius tautiečius, skatinti kartų tarpusavio supratimą, suteikti jaunimui galimybę artimiau pažinti praeities įvykius.
Per projekto gyvavimo metus dalyvio anketą užpildė daugiau nei 11 tūkst. jaunų žmonių. Lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire – Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – jau aplankė 13 jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 110 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.
Sovietinės okupacijos metu 1940 – 1953 metais iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo ištremta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
Išskirtinis jaunimo pilietinės brandos pavyzdys
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad „Misija Sibiras“ yra išskirtinis jaunimo pilietinės brandos pavyzdys, telkiantis visus Lietuvos žmonės ir puoselėjantis istorinę atmintį.
Šeštadienį šalies vadovė pasitiko iš lietuvių tremties vietų Sibire sugrįžusius „Misijos Sibiras" dalyvius ir pakvietė juos pusryčių.
„Jaunimas, kuris myli Lietuvą ir brangina skaudžią jos istoriją, yra mūsų šalies stiprybė“, - sakė D.Grybauskaitė.
Šiais metais „Misija Sibiras" ekspedicija vyko į Tomsko sritį, kurioje būta apie 300 tremties vietų. Dalyviai susitiko su ten gyvenančiais lietuviais, tvarkė apleistas kapavietes. Šalies vadovei ekspedicijos dalyviai padovanojo pačių pasidarytą medžio skaptavimo įnagį, kuriuo naudojosi Sibire gamindami ir statydami kryžius tremtiniams atminti, pranešė Prezidentūra.
Pažymint 25-ąsias Baltijos šalių nepriklausomybės metines prie „Misijos Sibiras" šiais metais pirmą kartą prisijungė ir dalyviai iš Latvijos bei Estijos. Prezidentės teigimu, taip dar kartą pabrėžiama Baltijos šalių vienybė ir ypatingai paminimas sunkus trijų Baltijos sesių kelias į laisvę.
Lietuvių tremties vietas Sibire šiais metais aplankė jau keturiolikta „Misijos Sibiras" ekspedicija. Jos metu jaunuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pėsčiomis nuėjo daugiau nei 100 kilometrų, aplankė 10 Sibire išlikusių kapinių, kuriose palaidoti tremtiniai, pastatė 8 kryžius. Grįžę į Lietuvą ekspedicijos dalyviai savo įspūdžiais dalysis su visuomene, bus rengiamos fotografijų parodos, kuriamas dokumentinis filmas.
Per dešimt „Misija Sibiras" gyvavimo metų ekspedicijose į lietuvių tremties vietas dalyvavo 200 jaunų žmonių, sutvarkyta daugiau nei šimtas lietuviškų kapinių, surengta virš tūkstančio susitikimų Lietuvos mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika7
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?14
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...