Įsivaikinti Lietuvoje: reikia laiko, pinigų ir kantrybės

Pernai uždaryti Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“ ir Pabradės vaikų globos namai. Vaikai perkelti į šeimas ir bendruomenes. Šiemet planuojama pertvarkyti Skalvijos ir Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus, o Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“ planuoja atidaryti grupinio gyvenimo namų padalinį neįgaliems vaikams.

Reformą tikimasi įgyvendinti iki 2020-ųjų. Taip siekiama sukurti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti šeimoje, keisti visuomenės požiūrį į vaikų namų globotinius, paskatinti žmones tapti įtėviais ar globėjais. Tačiau, pasirodo, neužteka skatinti, dar reikia ir sąlygas sudaryti.

Aštuonių žingsnių programa

Kauniečių Justės ir Mindaugo namuose mažylis jau daugiau nei metai. Rudenį berniukui sukaks dveji metukai, o į šeima jis atkeliavo devynių mėnesių. Pora apie įvaikinimą pradėjo galvoti iš karto, kai sužinojo, kad negali turėti vaikų, tačiau svajonė užtruko net metus.

„Laukimas, ilgi teismo procesai... Reikėjo važinėti į kitus miestus. Tai nepatogu. Mūsų vaikas iš kito miesto. Turėjome važiuoti į teismą, į tą miestą. Atrodo, viskas galėtų būti sutvarkoma Kaune. Sprendimai įsiteisėja po mėnesio laiko. Vienas teismas buvo dėl globos. Jei nori įsivaikinti – antras teismas. Mažai, manyčiau, informacijos buvo duodama laukimo metu. Labai reikėjo patiems skambinėti, domėtis“, – pasakoja Justė ir Mindaugas.

Su įvaikinimu taip pat susidūręs vilnietis Dainius sako, kad tai didžiulis darbas. Reikia turėti ir pinigų, ir laiko bei neabejotinai kantrybės. Jis sarkastiškai klausia - gal taip biurokratai tikrina būsimų tėvų pasirengimą įsivaikinti? Jei sugebi nueiti tokį sudėtingą kelią, tai sugebėsi ir geru įtėviu būti? Dainiaus manymu, šiame procese reikia daug ką taisyti, galbūt tada atsiras ir daugiau norinčiųjų suteikti šeimą vaikui.

„Man labai svarbu atrodo, kad įvaikinimo klausimą kuruojančios institucijos dirbtų kaip padėjėjai, pagalbininkai, kurie kiekviename žingsnyje galėtų patarti, padėti, gal net užpildyti įvairias formas. Tam, kad žmonėms nereikėtų papildomų kaštų, klaidžiojimų patirti. Tikslas – kad vaikas būtų šeimoje, o ne pažymų rinkimas ir biurokratinių procedūrų savitikslis turėjimas“, – savo Dainius.

Vaiko kelias iš globos namų į jį norinčių įsivaikinti poros namus vidutiniškai trunka metus. Kuo daugiau pora nustato kriterijų – amžius, lytis, sveikata ar vaikų kiekis – tuo ilgiau procedūra užtrunka. O kur dar kalnai dokumentų, kursų, įvairių vertinimų.

Poros turi įveikti vadinamąją aštuonių žingsnių programą. Karuselė įsisuka nuo kreipimosi į deklaruotos gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Pateikus prašymą, reikia pristatyti santuokos liudijimo kopiją, pažymas iš seniūnijos apie šeimos sudėtį, įrodyti, kad turite kur gyventi, kiek uždirbate.

Tada jūs tikrinami - ar nebuvote pripažinti neveiksniais, nesate teisti, nesergate ligomis, dėl kurių negalite įsivaikinti. Įveikę šį etapą turėsite baigti tris mėnesius trunkančius mokymus. Po jų atestuotas socialinis darbuotojas parengs išvadą, ar esate tinkami įsivaikinti.

Jei ši išvada teigiama, per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos bus priimtas sprendimas dėl Jūsų įrašymo ar neįrašymo į sąrašą. Tuomet Jums teks laukti vaiko, kurio poreikius jūs labiausiai atitinkate. Paskutinis žingsnis - teismas, kuris ir nuspręs, galite ar ne įsivaikinti.

„Visų pirma mes žiūrime iš vaiko pusės ir galime paneigti mitą, kad procedūra ilga. Praėjusiais metais padidėjo skaičius šeimų, kurios įvaikino jau antrą ar trečią kartą“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo skyriaus vedėja Oksana Pedaniuk.

Jai antrina Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Dėl įvaikinimo skundų nėra. Yra žmonių, kurie ateina ir pasipasakoja savo bėdas, iškilusias problemas, bet vėliau jie su skundu niekada negrįžta. Žinoma, yra tam tikrų niuansų – tiesiog nenori pyktis su institucijomis, kurios vėliau priiminės sprendimą dėl jų.“

Kodėl reikia laukti eilėse?

583 – tiek šiuo metu globos namuose yra vaikų, kurie gali būti įvaikinti ir tik 105 pageidaujančios tą padaryti šeimos ar asmenys. Norinčiųjų įsivaikinti mažiau nei vaikų, tad retoriškai klausiama, kodėl tenka laukti eilėse?