Islamiško feminizmo aktyvistė: man pakako fakto, kad Lietuvai vadovauja moteris

 –Papasakokite apie moterų situaciją Maroke. Kokias teises ten turi moterys ir kaip jūs prisidedate prie jų plėtimo?

– Šiandien Maroko moterys gali džiaugtis turėdamos daugiau teisių visuose lygmenyse (socialiniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame) nei praeityje (pvz., postkolonijiniame laikotarpyje arba net per paskutinius du XX a. dešimtmečius). Maroko moterys įsiskverbė į beveik visas sritis, kurios buvo ilgą laiką laikomos vyriškomis savaime (pvz., politika, verslininkystė, karo tarnyba ir t. t.). Tačiau aš manau, jog problema išlieka skirtumuose tarp moterų miestuose ir kaimuose. Pastaroji kategorija vis dar kenčia nuo įvairių rūšių nelygybės, ypač dėl prastos kaimo vietovių infrastruktūros ir žiniasklaidos pasiekiamumo stokos. Ta pati situacija apima ir kai kurias marginalizuotas miestų vietoves, kur kai kurių moterų prasta socio-ekonominė padėtis ir žemas išsilavinimas neleidžia joms sužinoti savo teisių. Todėl aš ir akcentuoju švietimą kaip katalizatorių keičiant Maroko moterų padėtį ir kovojant prieš nelygybę.

– Kokį vaidmenį atlieka švietimas užtikrinant lyčių lygybę?

– Esu įsitikinusi, jog švietimas turi svarbų vaidmenį bet kokios valstybės vystymesi. Todėl švietimo rengėjai keičia programas pagal individualius ir bendruomenės poreikius. Vienas iš didžiausių pasiekimų pasaulio universitetų lygmenyje XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo lyčių studijų centrų, siekiančių skleisti lyčių lygybę, sukūrimas. Šiuo klausimu Marokas niekada nebuvo išimtis – dauguma Maroko universitetų turi tyrimų centrus, skirtus moterų studijoms. Nors ir galiu teigti, kad Marokas parodė gerą iniciatyvą kalbant apie lyčių lygybę, tačiau vis dar reikalinga radikali švietimo reforma, skirta lyčių lygybės kultūros skleidimui Maroko bendruomenėje. Ji turėtų prasidėti darželyje, tęstis pradiniame ir baigtis aukštajame moksle.

Be to, taip pat reikalingi ir pokyčiai kalbant apie lyčių vaidmenis šeimos viduje. Juos galima pasiekti tik dekonstruojant stereotipus, kuriuos sukūrė žiniasklaida ir vadovėliai.

– Maroko šeimos įstatymai ir naujoji Konstitucija pagerina lyčių lygybę, tačiau kodėl vis dar išlieka iššūkių pritaikant lyčių lygybę praktikoje?

– Taip, pritariu, jog Marokas įvykdė labai gerų lyčių lygybės iniciatyvų, pasitelkęs naująjį Šeimos įstatymą ir naująją Konstituciją, tačiau šių įstatymų praktinis taikymas tikrovėje atrodo sunkiai pasiekiamas dėl kelių priežasčių. Dėl patriarchalinio mentaliteto, būdingo Maroko visuomenei, kai kuriems vyrams sunku suvokti, kad moterys yra lygios jiems ir kad jos gali turėti tokias pačias teises, kaip ir jie. Jiems net gali atrodyti, kad jei moterys turi lygias teises, kaip ir jie, tuomet tai kelia grėsmę jų patriarchalinei sistemai.

Dėl stereotipų apie moterų vaidmenis, kurie visuomet susiję su namų ruošos darbais, sunku pakeisti jų mąstyseną per vieną naktį.

Tradiciniai politikos veikėjai, t. y. politinės partijos, turinčios skirtingus bruožus ir ideologijas, vis dar stokoja stiprios valios tam, kad įgyvendintų tiek naujojo Šeimos įstatymo, tiek naujosios Konstitucijos nuostatas. Kitaip tariant, riboti gebėjimai ir nepakankamas dėmesys lyčių lygybei užvilkina bet kokias ambicijas pasiekti lyčių lygybę. Pavyzdžiui, naujoji Konstitucija nustato lyčių lygiavertiškumą, tačiau moterų skaičius socialinėse ir politinėse partijose išlieka labai mažas.

Nepaisant visų šių iššūkių, reikėtų pabrėžti, jog pats svarbiausias etapas yra pakeisti įstatymus. Visiems suinteresuotiems asmenims svarbiausia užduotis yra realizuoti šiuos įstatymus praktikoje. Šiuo metu Marokas išties yra laikomas geru pavyzdžiu Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regione (angl. MENA). Visų institucijų (šeimos, mokyklos, žiniasklaidos, valdžios, NVO, pilietinės visuomenės) pareiga yra įgyvendinti Karaliaus Mahometo VI-ojo pasiryžimą remti moterų teises Maroke tam, kad šioje šalyje būtų pasiekta lyčių lygybė ir socialinis teisingumas.

– Viename interviu sakėte: „Aš visada buvau išlepinta kaip pirmoji dukra šeimoje, bet niekada nebuvau laikoma lygia savo broliams arba kaip galinti turėti tokias pačias galimybes, kaip ir jie“. Kaip Jūsų šeima vertina tai, kuo užsiimate šiuo metu?

– Moterų ekonominė situacija ir išsilavinimo lygis, kaip ir kiti faktoriai (tokie kaip jų šeimyninė padėtis) dažniausiai joms suteikia gerą padėtį jų šeimų viduje bei visuomenėje apskritai. Kadangi esu išsilavinusi, ištekėjusi ir turiu tam tikrą ekonominę padėtį, man tai suteikė visai kitokį statusą savo šeimoje. Galiu džiaugtis daugybe dalykų, kurie man nebuvo leidžiami anksčiau (keliauti į užsienį viena studijoms, turėti nuosavus ekonominius projektus ir t. t.). Mano šeima vertina tai, ką šiuo metu darau, jie labai manimi didžiuojasi. Ir visa tai – švietimo dėka. Todėl artimiausiais metais planuoju dirbti prie projektų, susijusių su lyčių lygybės rėmimu švietime tiek kaimo, tiek miesto vietovėse mano šalyje, nes esu įsitikinusi, kad švietimas yra pagrindinis vystymosi elementas, be to, tai vienintelė strategija kovoje su smurtu prieš moteris.

– Kaip įsivaizdavote Lietuvą prieš čia atvykdama ir kaip apibūdintumėte lietuvių moteris?