Įspėja apie Joninių nakties pavojus: nelaimių padvigubėja

Artėjant Joninių nakčiai, draudikai įspėja apie šventinių laužų ir kepsninių ugnies pavojus.

Pasak specialistų, dėl šalį užklupusios sausros ir išaugusios gaisrų rizikos gamtoje reikėtų elgtis ypač atsargiai.

Į žarijas įkritę telefonai, nuo laužo liepsnos užsidegę suoliukai, pavėsinės, ežero tilteliai, nukentėję žmonės. Tai – vasarą gamtoje dažniausiai įvykstančios nelaimės. Pasak draudikų, tokių įvykių skaičius šventiniais vasaros savaitgaliais, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga dvigubai.

Nelaimių skaičių pastaruoju metu ypač didina ir sausra. Karštos anglys, pabirusios ant sausos žolės, gali įplieksti aukštą ir pavojingą liepsną. Dėl šios priežasties Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, svarbu atsakingai naudoti šašlykines, kepsnines, rūkyklas, baigus kūrenti laužą, jį reikia kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis visiškai nustos rusenęs.

Ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus

Ugniagesiai gelbėtojai ragina atsargiai kūrenti Joninių laužus ir pasirūpinti gesinimo priemonėmis.

„Degus skystis, degantis laužas, neatsargus šuolis per jį,

liepsną nešantis vėjas... Kartais šventė per kelias akimirkas gali virsti tragedija“, – sako gelbėtojai.

Artėjant šventėms, ugniagesiai dar kartą primena, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tėvams patartina saugoti mažamečius vaikus, kad jie nebūtų per arti laužų.

Šašlykines, kepsnines, lauko židinius ar ugniakurus naudoti galima ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų, o nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 metrai.

Baigus kūrenti laužą, jį būtina kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu. Visada reikia įsitikinti, kad ugnis užgeso, o žarijos nustojo rusenti.

Vien pernai per Jonines ugniagesiams net 130 kartų teko vykti gesinti gaisrų, o iš vandens telkinių tąkart jie ištraukė tris nuskendusius gyventojus.

„Kai susiburia daug žmonių, išauga ir įvairių nelaimių, tarp jų ir gaisrų, tikimybė“, – sako Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Kandratavičius.

Per Jonines įprasta kurti laužą, bet prieš tai būtinai reikėtų pasirūpinti ir gesinimo priemonėmis.

Per sausrą itin dažnai liepsnoja pievos, per sausą žolę ugnis plinta žaibiškai. Ji bet kada gali atkeliauti iki sodybų ar persimesti į miškus.

Pasak A. Kandratavičiaus, nors ir palijo, bet kad degumas sumažėtų, dar reikėtų, kad lytų ne vieną savaitę. Sausros metu gaisrą gali sukelti ir

numestas degtukas, neužgesinta nuorūka ar smilkti lauže likusios žarijos.

Miškuose šiemet jau užregistruota 160 miško gaisrų (82,03 ha plote), iš jų 61 miško gaisras privačiuose miškuose (26,97 ha plote). Beje, 90 proc. gaisrų juose įsiplieskia dėl neatsargaus žmonių elgesio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rita

Rita portretas
Protingi nešves tų joninių,praeitas etapas.Nereikia sureikšminti Jono ,Onos, Antano vardo,visi vardai yra gražūs ir kiekvienam žmogui patinka ,tokį kokį turi..Reikia užmiršti vieną kartą tas pijokystes ir tam suteikiančias progas.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių