Jau paskelbti oficialūs „Darom“ akcijos taškai

  • Teksto dydis:

„Darom ir gamta padėkos!“ - su tokiu šūkiu akcijos organizatoriai kviečia dalyvauti jubiliejinėje nacionalinėje tvarkymosi akcijoje „Darom 2017“, kuri balandžio 22 dieną 10 valandą suburs visus Lietuvos žmones.

Jos tikslas - dar kartą suvienyti žmones, skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.

Jau galite rasti oficialius nacionalinės „Darom“ akcijos tvarkymosi taškus savo savivaldybėje.

Būtent iš šių taškų bus išvežami „Darom“ maišai ir kitos surinktos atliekos į sąvartynus akcijai pasibaigus. Verta pabrėžti, jog „Darom“ akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

„Darom“ talkos organizatoriai primena, kad taškuose raudonuosius maišus gausite, tačiau darbo saugos priemonėmis prašome pasirūpinti patiems (pirštinėmis, guminiais batais, kremu nuo saulės, apsauga nuo erkių).

Taip pat visi galintys ir norintys kviečiami po tvarkymosi atvykti į „Uno Parką“ (Lizdeikos g. Antakalnis, Vilnius), kuriame vyks „Darom“ iškyla.

Jau galite įsigyti raudonuosius maišus

Ieškokite specialių „Darom“ maišų visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Maišai yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie „Darom“ organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

„Darom“ ekspertė: žmonės tampa vis sąmoningesni

Sigita Matulevičiūtė – UAB „Horeca sprendimai“ projektų vadovė, „Darom“ ekspertė, sutiko pasidalinti savo patirtimi apie atliekų rūšiavimą ir dabartinę situaciją Lietuvoje, kuri, anot Sigitos, sparčiai gerėja.

– Galbūt galėtumėte papasakoti apie darbo maisto rūšiavimo srityje praktiką?

– Jau 11 metų dirbame maisto ir ne maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje. Surenkame netinkamas vartoti maisto atliekas iš įvairiausių taškų: mokyklų valgyklų, prekybos centrų, taip pat mūsų paslaugomis naudojasi gamyklos, importuotojai, muitinės tam, kad susidariusios gamybos, kontrabandinės, užterštos ar neatitinkančios ES reikalavimų atliekos nepakliūtų į aplinką, rinką. Šiuo metu net esame įsidiegę elektroninių važtaraščių sistemą, nenaudojame popieriaus dokumentams pildyti, taip tausodami gamtos išteklius. Tikslu laikome surinkti, išrūšiuoti bei perdirbti visas atliekas, išsaugant švarią ir saugią aplinką.

– Kokia rūšiavimo nauda?

– Tai grandinės veiksmų, kuri naudinga ne tik šiandienai, bet ir ateičiai, dalis. Rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba išgauti alternatyviąją energiją. Tai - itin didelis laimėjimas prieš opią atliekų problemą, kadangi tik išrūšiuotas atliekas galima atkurti antram gyvenimui.

– Kokia situacijos kaita matoma Lietuvoje ir kokia dabartinė maisto rūšiavimo būklė? Ar žmonės linkę rūšiuoti?

– Situacija tikrai keičiasi į gera. Žmonėms tapo svarbu, kas vyksta su atiduotomis atliekomis, kur jos keliauja ir koks yra galutinis rezultatas. Jie vis labiau domisi naujovėmis, konsultuojasi, kaip tvarkytis su atliekomis, atsakingiau rūšiuoja. Sulaukiame skambučių ir užklausų iš gyventojų apie galimybes rūšiuoti arba kaip panaudoti maisto atliekas, ką su jomis daryti. Tai, manau, labai sveikintina.

– Ką turėtų daryti žmonės nežinantys, kaip reikia tinkamai rūšiuoti? Nuo ko pradėti?

– Visų pirma reikia nusiteikti, jog rūšiuosite. Iš pat pradžių tai gali atrodyti kaip darbas, tačiau vėliau taps maloniu įpročiu.

Sąlygos rūšiavimui:

Buitinių atliekų tvarkytojai išduoda konteinerius stiklui, popieriui ir plastikui (jei gyvenate nuosavame name).

Daugiabučių gyventojai kieme jau turi didžiulius konteinerius paruoštus rūšiavimui.

Svarbiausia - nemesti visko į vieną konteinerį. Kai kurie žmonės rūšiuoja namie, turi atskiras šiukšlių dėžes, kiti išsirūšiuoja prieš išmetant. Tai priklauso nuo Jūsų pasirinkimo. Įdomu tai, kad pradėję rūšiuoti pamatysite, kiek ir kokių išmetate atliekų. Tai tikrai nustebins! O vėliau pastebėsite, jog imate vis mažiau vienkartinių maišelių produktams arba įsigysite daugkartinio naudojimo maišelį pirkiniams.

Taip pat, pastaruoju metu dažnai pastebiu pasipiktinimą žmonių, jei aplink nėra rūšiavimui skirtų šiukšlių dėžių, o tai reiškia, kad lietuviai tampa vis sąmoningesni šiuo klausimu.

– Ką manote apie „Darom“ akciją?

– Akcija turi daug įtakos mūsų aplinkai, bendruomeniškumui. Vis daugiau žmonių imasi pavyzdžio ir patys organizuoja talkas, tvarkosi savo kiemus bei palaiko švarą. Su metais akcija „Darom“ įgauna kitą prasmę: pradžioje ji priminė mums, jog reikia tvarkytis, o dabar ugdome jau įgautus įgūdžius. Tikiuosi, jog entuziazmas žmonėse neišnyks.

– Kaip elgtis turėtume, kad aplinka, kurioje gyvename taptų švari ir jauki? Ir ko norėtumėt palinkėti Lietuvos žmonėms?

– Mūsų šalis - mūsų namai. Kai namuose bus švaru ir jauku, iš jų bėgti niekada nesinorės. Kelios minutės kasdieniam susitvarkymui tikrai nesugaišins jūsų, o jauku bus visiems! Taip pat ir su akcija „Darom“, tik vieną dieną metuose, tačiau paliekanti žymę ilgam!

Gerai pagalvokime vieni apie kitus ir sugrįžti į mėgstamas vietas bus gera. Ypač dabar, kai artėja vasara, o visi taip mėgtame būti gamtoje, prie ežerų, parke. Susitvarkyme po savęs, palikime kitiems tvarkingą aplinką.

Susitvarkyti aplinką kviečiami visi jau balandžio 22 dieną!


Šiame straipsnyje: Darom 2017talkaaplinkosauga

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Jei nebūtų dergiančių, tai nereikėtų ir akcijų. Aišku, gražu, kad žmonės netingi apkuopti aplinką, bet kol šiukšlintojai nesutramdomi, tol gyvensim šiukšlyne, akcijos neišgelbės.

Jonas

Jonas portretas
Neišeina paspausti ant "Kauno rajono savivaldybė" žemėlapyje.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių