- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
D.Burbulis (kairėje) drauge su R.Šimansku ir N.Treiniu bokšto viršutinėje aikštelėje išskleidė Daugio išsaugotą Sausio 13-ąją čia plevėsavusią vėliavą.
-
Pasak Daugio, Sausio 13-osios rytą savanoriai apliejo vandeniu anuomet dar negrįsto akmenimis kelio į bokštą atkarpą, kad ją būtų sunku įveikti sovietų karinei technikai.
-
Gedimino pilies muziejaus vedėja Asta Daunoravičienė įleido buvusius bokšto ir vėliavos gynėjus į patalpą, kurioje jie buvo įsikūrę lemtingąjį sausį.
-
Šiuos senovinių patrankų sviedinius sausio 12-ąją savanoriai buvo užnešę į patį bokšto viršų. Nuotraukoje iš kairės D.Burbulis, R.Šimanskas, N.Treinys.
-
Daugis su kitais savanoriais pro šiuos bokšto arkinius langus akylai stebėjo, kas dedasi Vilniuje.
-
Vadas: R.Šimanskas 1991 m. sausį vadovavo bokšto ir jo vėliavos gynėjams.
-
N.Treinys (dešinėje) su Andriumi Ščepkausku sausį bokšto viršutinėje aikštelėje įamžinti paties Nerijaus atsineštu fotoaparatu.
-
Įamžino: Gedimino pilies bokšto vėliava, kurią išsaugojo D.Burbulis, Sausio 13-ąją buvo nuleista iki pusės stiebo.
-
1992: 1991 m. sausį budėję savanoriai susirinko po metų Gedimino pilies bokšte, kad būtų nufotografuoti su Sausio 13-ąją čia plevėsavusia vėliava.
Daugis Bumbulis drauge su dar keliais beveik beginkliais vyrais lemtingąją 1991-ųjų sausio 13-ąją saugojo tai, kas buvo, yra ir bus laikoma mūsų nepriklausomybės simboliu, – Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte.
Kaip tapo savanoriu
1991-ųjų sausio įvykiai paliko gilų pėdsaką visoje Lietuvoje: tūkstančiai žmonių būrėsi ne tik Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos (AT), televizijos bokšto, Sitkūnuose, Juragiuose ar prie Kauno televizijos būstinės. Visi jie buvo vieningi ir pasirengę iki paskutinio kraujo lašo priešintis sovietų kariuomenei.
"Kauno diena" šįkart pakalbino savanorius, budėjusius Gedimino pilies bokšte. Jiems buvo pavesta saugoti pagrindinį šalies nepriklausomybės simbolį.
"1991 m. sausio 8-ąją, kai jedinstvininkai mėgino jėga įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmus, su kolega Viliumi Minderiu apsiginklavome armatūros strypais ir nesitraukėme nuo AT pastato. Kitą dieną ten pat, žmonių jūroje, sutikome dar vieną bendradarbį – Romą Šimanską. Jis, jau būdamas šaulys paprašė užeiti į AT rūmus, kur trūko rankų maišams su smėliu nešti prie durų", – budėjimo Gedimino pilies bokšte prologą prisiminė D.Bumbulis.
Vyrai, kas apsispręsite tapti savanoriais, liekate čia ir po penkių minučių duosite priesaiką. Kitus prašau išeiti.
Pastatę rūmų viduje barikadą iš maišų su smėliu, jis su bičiuliu vaikštinėjo fojė, stebėdami neįprastą gyvenimą. Staiga pasirodė anuometis Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius. "Jis tik pasakė: "Vyrai, kas apsispręsite tapti savanoriais, liekate čia ir po penkių minučių duosite priesaiką. Kitus prašau išeiti." Ir beveik pusė tūkstančio vyrų, buvusių tuo metu rūmuose, netrukus prisiekė, priklaupę prie atneštos vėliavos. Priesaiką priėmė A.Butkevičius ir kunigas Robertas Grigas", – pasakojo D.Bumbulis.
Sausio 11-ąją, kai prie Spaudos rūmų buvo pralietas pirmas kraujas, savanoriai pradėjo piktintis, kad niekas jiems neduoda jokių ginklų. Tiesa, kažkas iš namų atsinešė Antrojo pasaulinio karo laikų revolverį be šovinių, kažkas – medžioklinį šautuvą. Tiek tų ginklų ir tebuvo. Savanoriai buvo suskirstyti į nedideles grupes su konkrečiomis užduotimis. Kadangi R.Šimanskas buvo šaulys, jis buvo paskirtas vadovauti keturių savanorių grupei, kuriai sausio 12-ąją buvo pavesta pakeisti šaulius, anksčiau budėjusius Gedimino pilies bokšte prie vėliavos – Lietuvos nepriklausomybės simbolio.
Pastebėjo desantinius lėktuvus
Keturi jauni vyrai R.Šimanskas, D.Bumbulis, V.Minderis (jau miręs), Sigitas Sasnauskas nuėjo į pilies bokštą. Čia jie sutiko du besislapstančius nuo šaukimo į sovietų armiją studentus Gintautą Sinkevičių ir Andrių Ščepkauską. Jie taip pat vykdė Šaulių sąjungos pavedimą.
"Tad mūsų gretos išaugo iki šešių, – pasakojo Daugis. – Prisijungė R.Šimansko sūnus Vygintas, kuris anuomet buvo žinomas kaip pankas Varveklis. Sausio 12-osios vakarą Gedimino pilies muziejaus budėtoja atidavė mums raktus. Mes persikėlėme nakčiai į pilį, kur radome čiužinių ir miegmaišių, o valgyti dieną mums buvo atnešę iš AT valgyklos. Įsikūrėme nedidelėje pilies patalpoje, kur buvo tepalinis radiatorius, nes kitose patalpose buvo labai šalta. Viršutinėje bokšto aikštelėje nusprendėme budėti dviese pamainomis po dvi valandas. Kiti, laukdami pamainos, budėjo apačioje prie telefono."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...