- LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bent tūkstantis interneto svetainių – tiek jų per artimiausius porą metų turi tapti patogiomis naudotis neįgaliesiems. Iki šiol, kaip skelbia pritaikomumu besirūpinanti Susisiekimo ministerija, tokių yra apie 20 proc. Tačiau į tuos 20 proc. įeina visos svetainės, kuriose yra specialus ženkliukas, kuriuo, deja, tas pritaikomumas dažnai ir baigiasi.
„[Pritaikyta] apie 20 proc., bet tikslių skaičių nėra. Jeigu vertintume viską, kiek institucijos deklaruoja, kad yra pasirengusios ir nurodžiusios tą [pritaikymo neįgaliesiems] ženkliuką, tai skaičius nėra tikslus, nes kai pradedi tą prieinamumą tikrinti išsamiai, paaiškėja, kad tai yra tik ženkliukas“, – LRT RADIJUI sakė už svetainių pritaikymą neįgaliesiems atsakingos Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Aušra Kumetaitienė.
Ministerija turi įgyvendinti direktyvą dėl viešojo sektoriaus interneto svetainių perkėlimo, tad šiai temai, pasak atstovės, skiriamas didelis dėmesys.
„Iki 2020 metų svetainės, kurios jau yra sukurtos, turės atitikti prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus, o naujai kuriamos svetainės reikalavimus turės atitikti jau nuo 2019 metų rugsėjo“, – LRT RADIJO laidai „60 minučių“ pabrėžė A. Kumetaitienė.
Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Simona Aginskaitė papasakojo, kaip interneto svetainė turėtų atrodyti žiūrint iš neįgaliųjų perspektyvos.
„Silpnaregiams labai svarbus teksto ir pagrindo kontrastas, taip pat – galimybė tekstą didinti jo neiškraipant ir kad šriftas būtų be jokių užraitymų. Akliesiems labai svarbu, kad svetainė būtų atvira teksto nuskaitymo programėlėms, nes jeigu puslapis yra blogai suprojektuotas, programėlė dalies puslapio nenuskaito“, – aiškino Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė.
Taip pat, pasak jos, valdymas turi būti užtikrintas ir klaviatūra, ir pele, tačiau dažnai pasitaiko, kad tam tikras funkcijas galima atlikti tik pele.
Su kurčiaisiais, rodos, viskas aišku – vietoj garso turi būti titrai. Tačiau ne viskas taip paprasta, sako neįgaliųjų atstovė.
„Kurtieji pabrėžia, kad lietuvių kalba nėra jų gimtoji kalba. Jų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Todėl dažnai sudėtingą tekstą jiems sunku suprasti, nes jie supranta atskirus žodžius, bet ne teksto esmę“, – akcentuoja S. Aginskaitė.
Pasak jos, kurtieji supranta, kad viską į gestų kalbą versti sudėtinga, todėl pageidautų bent pagrindinės informacijos, kuri dažnai nekinta.
Turintiems intelekto negalią esmė yra teksto ir dizaino pritaikymas – kad puslapis būtų kuo paprastesnis ir visiems būtų aišku, ką spausti.
Pagal LRT RADIJO laidą parengė Ineta Nedveckė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje ir Kaune – komendanto valanda: ką verta žinoti?11
Vilniuje ir Kaune jau antradienį bus paskelbta komendanto valanda. Sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune – Palemono rajone. Kariai čia treniruosis kaip iš taikos pereiti į karo metą. Gy...
-
Ministerija buria darbo grupę moksleivių tarpiniams patikrinimams tobulinti
Siekiant tobulinti valstybinių brandos egzaminų ir tarpinių patikrinimų sistemą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia inicijuojanti konsultacinės darbo grupės sudarymą. ...
-
Pateikė kariuomenės struktūros pakeitimus dėl divizijos: ne tik didinamas šauktinių skaičius1
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia Vyriausybei principinės kariuomenės struktūros pakeitimus, siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. ...
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų2
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Kai kur Lietuvoje iškrito ledėkai: žemė pabalo tarsi nuo sniego2
Pirmadienį vasariški orai traukiasi iš Lietuvos, fiksuotas ypač didelis oro temperatūros kontrastas, o kai kur iškrito krušos ledėkai. ...
-
Nyderlandų kariai dalyvaus NATO misijoje Lietuvoje iki 2026-ųjų pabaigos
Nyderlandų kariai Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje (eFP) tarnaus iki 2026 m. pabaigos, sako Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. Vilniuje viešinti politikė pranešė, jog nutarta dvi...
-
Kiek kainuos Vokietijos brigada Lietuvoje?2
Vokietijoje klausimų ir diskusijų sukėlė paskelbti skaičiai, kiek kainuos parengti brigadą Lietuvai, – 10 mlrd. eurų ir dar po 1 mlrd. kasmet išlaikymui. Lietuva planuoja daug kartų mažesnes išlaidas. Vokietija skelbia norinti tapt...
-
Vasariški orai traukiasi: kai kur praslinko ne tik liūtis su perkūnija, bet ir iškrito kruša
Pirmadienį vasariški orai iš Lietuvos traukiasi – gausiai laistys lietus, galime sulaukti perkūnijos, stipresnių vėjo gūsių bei krušos, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Pacientų pavėžėjimą perima valstybė: prasidės gudravimai?
Nuo liepos 1 d. pacientų pavėžėjimą perima valstybė. Ši paslauga bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis iš mokesčių mokėtojų kišenės. Savivaldybės vežios tik pacientus, kuriems reikia hemodializės. Miestų valdžia...
-
NATO naikintuvai kilo lydėti Rusijos orlaivių1
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių rusų orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...