Kaip vertinate pasivaikščiojimus ant molo ir dviejų gyvybių netektį?

Apklausa

Kaip vertinate pasivaikščiojimus ant molo ir dviejų gyvybių netektį?

Klaipėdiečius ir visą šalį sukrėtė atsitikimas Melnragėje. Prie šiaurinio molo netekome dviejų gyvybių. Skendo du broliukai iš... Molo gatvės. Vieną pavyko išgelbėti, kito - ne. Nuskendo ir puolęs broliukų gelbėti vyriškis. Aukas iš jūros dugno ištraukė gelbėtojai gaisrininkai. Šiurpi tragedija, atnešusi sunkiai išdildomą skausmą žuvusiųjų artimiesiems. Kaip klaipėdiškiai vertina galimybę pasivaikščioti molu ir čia atsitinkančias nelaimes?

Genutė Giedrienė:

- Nuskendo vaikas ir mėginęs gelbėti žmogus? Būna nelaimių, būna... Pati patyrusi panašių. Bet ar tokiems “pacanams” (paaugliams - Red.) ką pasakysi? Ar gali jiems ką pasakyti?

Ne vaikų vieta

Giedrius Brankevičius:

- Ant molo bent kartą pasivaikščiojęs, kiekvienas čia nori sugrįžti. Tačiau vaikams ten tikrai ne vieta. Tėvai turi saugoti vaikus, kad neitų ant molo, nešokinėtų ant akmenų. Juk į šulinį nešoka. O čia - panašu.

Nelaimės nebepakeisim, abejingumą - galbūt

Marius Šverebas, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pirmosios komandos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos kapitonas, vadovavęs operacijai ant molo:

- Nelaimė iš tiesų labai skaudi. Bet mums, gelbėtojams, tai buvo darbas, kurį stengėmės kuo profesionaliau atlikti. Keturiolikmetį išgelbėjome. Dar du jau buvo po vandeniu. Vaikai rodė, kurioje vietoje skendo. Naras Jonas Baliutavičius gana greitai surado nuskendusiuosius. Komandoje dar buvo Žydrūnas Ilginis, Aidas Masnikas. Iškėlėme berniuką, reikia jį atnešti, iškelti ant molo tako. Komanda neša, reikia, kad kas priimtų ant tako. Žmonių susirinko gal pusantro šimto, visi žiūri kaip į atrakciją. Šaukiame, prašome suaugusių vyrų, kad prieitų. Vaikelis negyvas, stengiamės dar labiau nesužaloti, nesubraižyti veidelio į akmenis - nieko neprisišaukiam padėti. Šis aplinkinių abejingumas paliko patį didžiausią įspūdį. Ir per naktį, ir iki šiol tas įspūdis neapleidžia. Vienas galėjo šokti į šaltą vandenį didžiausios rizikos vietoje, kad tik išgelbėtų,- o pats žuvo,- kiti sveiki stiprūs “nepersilaužia” ranką paduoti. Geras oras, suvažiavo spalvingų gelbėjimo automobilių - visiems įdomu pasižiūrėti. Čia ir visa moralė...

Mažus - prižiūrėti!

Leonas Sobeckis:

- Molo uždaryti tikrai nereikia, tai būtų kvailiausias apsidraudimas. Bet vienų vaikų ten leisti negalima. Mažus reikia prižiūrėti, auklėti ir drausminti, kol neįsitikinai, kad jis proto turi. Tris vaikus užauginau, visada pakako žodžio, kas galima, ko - ne. Visi užaugo, visi dori, aukštuosius mokslus baigę.

Geriau krepšinį žaistų

Šarūnas Kužmarskas ir Rokas Šimkevičius:

- Ko ten važiuoti ant to molo? Ko šokinėti ant akmenų? Geriau eitų į kiemą krepšinį žaisti. Mūsų vienas draugas su dviračiu šokinėjo. Ant molo tako, ne ant akmenų. Koją susilaužė. O ši nelaimė jūroje - baisu! Visas gyvenimas buvo prieš akis, o dabar...

Jūra - nenuspėjama

Arvydas Narmontas, uosto kapitono pavaduotojas:

- Nuoširdžiausia užuojauta nuskendusiųjų artimiesiems. Skausmas ir netektis visada klausia, ar nebuvo galima to išvengti? Šiuo atveju geriausias pagalbininkas būtų buvęs atsargumas. Jo pristigo. Kaip ir ankstesnių čia vykusių nelaimių metu, kai gelbėtojai traukė įstrigusius meškeriotojus. Mūsų jūra yra nenuspėjama, sūkuringa. Todėl atidumas čia yra būtinas. Juk čia ne upelis, kad būtų galima šokinėti nuo akmenuko ant akmenuko ir žiūrėti - pataikysiu, nepataikysiu...

- Žmonės jaudinasi, ar po nelaimių neužtversite molo, ar neuždrausite čia vaikščioti?

- Jokios tvoros nepadėtų, ras būdų jas įveikti. Ar bus kas nors daroma, spręsiu ne aš vienas. Yra dėta pastangų atkreipti žmonių dėmesį - pastatyti įspėjantys stendai. Tačiau ne visi paiso įspėjimų. Štai Smiltynėje, kur keltas turi švartuotis, ant krantinės sėdi paaugliai, tabaluoja žemyn nuleistomis kojomis... Nesitraukia, ir tiek! Krante esantys keleiviai “nemato” ir “negirdi”, o kapitonui ką daryti? Arba kai žiemomis prie tarptautinės perkėlos ant ledo lyčių sėdi stintų žvejai? Kiek kartų uosto gelbėjimo tarnybai teko gelbėti, tačiau kitą kartą - vėl tas pats!

Molas - Klaipėdos druska

Saulius Šaltenis:

- Molas - puiku. Uždaryti, neleisti tikrai nereikia. Kartais pats ten pameškerioju, kai draugai pakviečia. O vaikus būtina prižiūrėti. Ne tik tėvai, visi suaugusieji privalo perspėti kiekvieną blogai besielgiantį vaiką ar paauglį. Kai visi abejingi, taip ir atsitinka. Tėvai vaikams apie viską turi kalbėti, aiškinti, įspėti.