KAM ir žiniasklaidos priemonės pasirašė susitarimą dėl kibernetinio saugumo

Krašto apsaugos ministerija, jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės antradienį pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje.

Šis susitarimas pasirašytas per keletą pastarųjų metų beveik visoms didžiausioms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms patyrus kibernetines atakas.

Dokumentą pasirašė naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, alfa.lt ir lrt.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija, verslo naujienų portalas vz.lt ir naujienų agentūros BNS bei ELTA.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, jog kibernetinės atakos prieš žiniasklaidą tampa „pavojingesnės, kompleksiškesnės, sudėtingesnės“, o šie išpuoliai „gali sukelti didelį chaosą visuomenėje ir didelį chaosą valstybėje“.

„Gyvename skaitmeninės visuomenės amžiuje, kur tikrai suteikia mums dideles galimybes, gyvenimą daro patogesnį, bet, kaip jūs visi žinote, su patogumu ateina ir rizikos, rizikos kibernetinėms atakoms“, – teigė ministras.

„Mes pažinsime jūsų infrastruktūrą, įgyvendinsime geriausias praktikas ir pasirengsime planą, ką darysime vienu ar kitu atveju“, – kalbėjo viceministras Edvinas Kerza.

Krašto apsaugos ministerija ir kibernetinio saugumo centras planuoja kviesti žiniasklaidos priemonių informacinių technologijų atstovus dalyvauti nacionalinėse pratybose ir mokymuose, taip pat bendradarbiauti keičiantis informacija ir teikti pagalbą kibernetinių incidentų atveju.

Susitarimas numato galimybę žiniasklaidos atstovams dalyvauti Kibernetinio saugumo tarybos posėdžiuose ir bendrai testuoti atsparumą kibernetinėms atakoms.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė sakė, jog žiniasklaidos priemonės ryškesnes kibernetines atakas patiria nuo 2010 metų.

Ji teigė, kad pastaraisiais metais žiniasklaidos priemonės investavo į specialistų kompetenciją ir techninę infrastruktūrą, o pasirašius susitarimą valstybė kritiniais atvejais galės prisidėti ten, kur pačiai žiniasklaidai pritrūks pajėgumų.

„Kaip žinia, kartais nepakanka to, ką turi paprasta bendrovė kasdienei veiklai, kritinėje situacijoje. Reikia ir galingesnių resursų“, – tvirtino A. Žilinskienė.

„Šito susitarimo esmė ir yra tokia, kad valstybė ateitų ne po laiko, kai ataka įvyko, (...) bet kad valstybė realiu laiku būtų su tavimi, pajungtų techninius resursus ir strateginius resursus“, – pridūrė ji.

R. Karoblis perspėjo, kad kibernetinių atakų skaičius prieš žiniasklaidos priemones gali išaugti artėjant 2019 metų rinkimams.

Pernai programišiams įsilaužus į naujienų agentūros BNS sistemą buvo įkelta melaginga žinia apie tariamai Latvijoje ipritu apsinuodijusius Jungtinių Valstijų karius.

Šiemet įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt jame paskelbta melaginga žinia, kad krašto apsaugos ministras prisipažino esąs gėjus.

Naujienų portalo alfa.lt rengiamame Metų mero balsavime kibernetiniai įsilaužėliai iškraipė Visagino merės Dalios Štraupaitės vertinimą.

Vadinamąsias prieigos ribojimo DDoS atakas pastaraisiais metais patyrė naujienų portalai delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt, taip pat įmonei „Diena media news“ priklausantys portalai diena.lt, kauno.diena.lt, klaipeda.diena.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių