Kariuomenės vadas dėl paieškos operacijos didelių priekaištų kariams neturi

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas penktadienį pareiškė neturintis didelių priekaištų kariams dėl gelbėjimo ir paieškos operacijos Baltijos jūroje vykdymo, tačiau pripažino, kad bendravimas su pilotų artimaisiais ir visuomenės informavimas buvo netinkamas.

Generolas informavo, kad tik penktadienį detaliai susipažino su situacija dėl jūroje nukritusio lėktuvo paieškos, nes iki to laiko savaitę buvo komandiruotėje Prancūzijoje ir Belgijoje.

„Dėl techninės pusės šiandien kariams neturiu jokių didelių priekaištų. Nepaisant to, kad dėl paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymo kilo nemažai klausimų, kritikos ir spekuliacijų, noriu pasakyti, kad iš esmės Lietuvos ‪kariai‬ dėjo didžiules pastangas, vykdė paieškos darbus šešias paras, dieną ir naktį, kad dingę pilotai būtų rasti“, - teigiama vado išplatintame komentare.

„Kad ir kokios nemalonios mums būtų šios gelbėjimo operacijos pamokos, vis dėlto akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pilotų gyvybių gelbėjimo rezultatams tiesiogiai tai neturėjo jokios įtakos“ - nurodė generolas.

„Daug diskusijų sukėlė, ar pakankamai buvo pasitelkta paieškos ir gelbėjimo pajėgumų operacijos pradžioje. Nenorėčiau dabar leistis į detales, tik atkreipiu dėmesį į tai, kad iki pat gegužės 16 d. 24.00 val. operacijai vadovavo Vilniuje esantis Aeronautikos gelbėjimo centras, o KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras veikė tik kaip remiantysis veiksnys. Kaip tik tuo lemiamu momentu nelaimės vietoje skraidė ir paieškos operacijoje nuo 19 iki 23 val dalyvavo trys Švedijos ir vienas Lietuvos ‪orlaivis‬,“ - teigė J.V.Žukas.

Komentuodamas faktą, kad orlaivį dugne radęs karinis laivas „Kuršis“ buvo pasitelktas antradienį, generolas teigė, kad „šis laivas operacijoje tikrai nebuvo reikalingas, nes jo privalumai atsiskleidžia ieškant objektų po vandeniu, o ne virš jo“, o „iš pradžių dingusių pilotų ieškota gyvų, virš vandens“.

Generolas pripažino, kad svarstant pasieniečių sraigtasparnio pasitelkimą „trūko geresnio tarpžinybinio bendradarbiavimo ir visuomenės informavimo“. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis prie operacijos taip pat prisijungė antradienį.

„Kalbant konkrečiai apie VSAT‬ sraigtasparnio panaudojimą, kaip mane informavo paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, pradžioje jis nebuvo pasitelktas paieškai todėl, kad paieškos rajonas buvo nutolęs nuo kranto iki 97 jūrmylių ir oro sąlygos buvo sudėtingos, tai viršijo VSAT orlaivio technines galimybes. Be to, VSAT sraigtasparniai tinkami tik paieškai, o ne žmonių gelbėjimui“, - teigia J.V.Žukas.

Generolas teigė manantis, kad sprendimas gelbėjimo operaciją nutraukti sekmadienį buvo pagrįstas, tačiau jis buvo blogai paaiškintas artimiesiems ir visuomenei.

„Turiu pasakyti, kad, remiantis tarptautiniu aeronautikos ir jūrinių paieškos ir gelbėjimo žinynu ir atliktais paskaičiavimais, gelbėjimo operaciją šiuo konkrečiu atveju rekomenduojama vykdyti tik 8 valandas. Įmanomas ir ilgesnis išgyvenimo laikas jei dingusieji pasinaudotų visomis įmanomomis gelbėjimosi priemonėmis (plaustu, hidrokostiumais, liemenėmis): nelaimės metu buvusiomis aplinkos sąlygomis išgyvenamumas geriausiu atveju galėjo išsitęsti iki 13 valandų. KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro viršininko sprendimas sustabdyti operaciją buvo priimtas atsižvelgus ir į šią galimybę, nes operacija nutraukta tik praėjus 26 valandoms. Reikia aiškiai įvardinti, kad kariai vykdė paieškos operaciją net dvigubai ilgiau nei numatyta pagal geriausią įmanomą scenarijų“, - nurodė kariuomenės vadas.

J.V.Žuko teigimu, pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje priimtas sprendimas atnaujinti paieškos ir gelbėjimo operaciją buvo politinis.

„Karinio patarimo šiuo atveju nebuvo prašyta, todėl įvykių eigos nuo pirmadienio, dabar komentuoti tiesiog nenorėčiau“, - teigė J.V.Žukas.

„Vis dėlto pabaigai turiu pastebėti, kad visų dėmesys pastaruoju metu nukrypo į paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymą, tačiau pirmiausia neturėtume pamiršti šios tragedijos priežasčių bei aplinkybių, kodėl ši nelaimė įvyko“, - teigė generolas.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis taip pat teigė, kad paiešką atnaujinti buvo priverstas.

„Po analizės, papildomų kreipimųsi buvau priverstas atnaujinti ir tęsėme. Ir negailėjome nei laiko, nei resursų“, - žurnalistams penktadienį sakė A.Andrušaitis.

„Tai buvo pasitartas sprendimas“, - paklaustas, ar specialistai nepritarė paieškos atnaujinimui, sakė jis.