Kas išgelbės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą?

Jo teigimu, nors žmonės sugebėjo suvokti, kad už pokalbius telefonu reikia mokėti, bet sveikatos priežiūra visų sąmonėje iki šiol nemokama. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pabrėžia, kad nemažai problemų būtų išspręsta panaikinus korupciją, todėl gydymo įstaigose nuo kitų metų vertėtų pradėti slaptojo paciento projektą.

R. Kuodis: jei patiems smegenų neužtenka

„Jau atsibodo 15–16 metų kalbėti apie tai, kad turime bene mažiausią biudžetą procentais nuo BVP Europos Sąjungoje. Kadangi valstybė turi apsižiojusi tas klasikines funkcijas – sveikatos apsaugą, švietimą, viešąją tvarką, socialinius reikalus, pensijas, tai pinigų adekvačiam finansavimui neužtenka. Kas yra adekvatus finansavimas? Jei patiems smegenų neužtenka, galime pasiremti kitų šalių patirtimi“, – paklaustas, koks sveikatos apsaugos sistemos finansinis poreikis, kad ji bent iš dalies funkcionuotų taip, kaip visos pusės tikisi, sako ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.  

Be to, pabrėžia jis, svarbu efektyvumas, nes, sistemą padarius efektyvesnę, galima permesti pinigus algoms didinimą, bet sveikatos sistemos atveju nelabai yra ką permesti. „Turėkime omeny, kad visuomenė sensta, sveikatos apsaugai išlaidų reikės vis daugiau. Po 20–30 metų jai bus optimalu skirti 30 proc. BVP. Tai kolosalūs skaičiai, bet mes niekaip tam nesiruošiame, nesukrapštome net iki EPBO vidurkio. O jei valdžia oficialiai, skaidriai neskiria, sistema pasiima didesnę dalį vokeliais, primokėjimais, dualistine sistema, kai medikas ryte dirba ant vienos kėdės, vakare ant kitos. Daug sistemų degradavo dėl neadekvataus finansavimo“, – pabrėžia R. Kuodis.

Ne dievas jį davė, ne Europos Komisija. Mes turime žinoti, ko norime iš valstybės, ir adekvačiai finansuoti. Ir tada išeisime į tai, į ką turime išeiti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Ingridos Šimonytės nuomone, tikslai, kaip orientyras, labai gerai, bet bėda tokia, kad, jei užsibrėšime skirti sveikatos apsaugai tiek, kiek ES vidurkis, socialinei apsaugai tiek, kiek ES vidurkis, dar švietimui ir pridėsime kariuomenę, pamatysime, kad mokesčių tiek nesurenkame, kiek reikėtų.

„Diskusija yra iš antro galo. Visi gali pasakyti, kiek norėtų, kiek yra oru, teisinga. Bet, kaip tai koreliuoja su mūsų pajamomis, su mūsų biudžeto dydžiu, jau turbūt daugiau žiūri tik ribota dalis analitikų“, – tikina I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos žodžiais, reikia kalbėti apie galimybes, kaip į sistemą legaliai įlieti pinigų ir apie tai (tiek apie papildomą savanorišką sveikatos draudimą, tiek apie priemokas) diskusija vyksta jau labai daug metų.

A. Veryga: už pokalbius telefonu mokame, už sveikatos apsaugą – ne

„Būkime biedni, bet teisingi. Nė viena politinė jėga iki šiol nesiryžo to padaryti. Nors žmonės sugebėjo suvokti, kad už pokalbius telefonu reikia mokėti, bet sveikatos priežiūra mūsų visų sąmonėje iki šiol yra nemokama. Bet nemokamų dalykų nėra ir mes turime ieškoti šaltinių, iš kurių į sveikatos biudžetą galėtume pritraukti lėšų nesukeldami kažkokių papildomų grėsmių“, – sako A. Veryga.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pastebi, kad labai gerai, jog Lietuvos gydytojų sąjūdis kalba ne tik apie atlyginimus, nes pradžioje buvo toks įspūdis: „Vadyba, valdymas yra antra rimta problema. Jeigu finansuoja centrinė valdžia, ji turi ir valdyti šią sistemą. Ne savivaldybės, kaip steigėjai, ar kažkokie vyr. gydytojai, kurie tampa vietos kunigaikščiais. Visos metodikos, principai, atlyginimų sistemos turi eiti iš centrinės institucijos, kuri atsakinga už asignavimą.“

Paklaustas, iš kur paimti pinigų ir daugiau finansuoti sveikatos apsaugą, R. Kuodis sako, kad galima paimti iš ten, iš kur paima kad ir estai: „Kodėl 16 metų reikia kalbėti apie „gyvulių ūkį“ mokesčių sistemoje, milžinišką šešėlį, kuris ir lemia mažą biudžetą. Jei mes rinktume biudžetą bent taip, kaip estai, jis būtų 2,5 mlrd. eurų didesnis.“

Būkime biedni, bet teisingi. Nė viena politinė jėga iki šiol nesiryžo to padaryti. Nors žmonės sugebėjo suvokti, kad už pokalbius telefonu reikia mokėti, bet sveikatos priežiūra mūsų visų sąmonėje iki šiol yra nemokama.

Estija, pabrėžia ekonomistas, kažkodėl gali mokėti adekvačius atlyginimus policininkams, mokytojams, medikams ir jie neturi tokių didelių struktūrinių problemų.

„Bet jūs, ponai valdantieji, vis minite, kad biudžetą lyg dangus duoda. Va, yra kažkoks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, ir viskas. Ne dievas jį davė, ne Europos Komisija. Mes turime žinoti, ko norime iš valstybės, ir adekvačiai finansuoti. Ir tada išeisime į tai, į ką turime išeiti. Turėtume čia kamantinėti finansų ministrą, kuris turi padaryti rimtą mokesčių reformą, žadėtą „valstiečių“ partijos programoje. Tai tikrai nebloga reforma, siūlyta ir premjerui Algirdui Butkevičiui, ir ten išsprendžiama daug klausimų, nesąmonių su sveikatos draudimu, kuris nėra joks draudimas, nes tai – draudimo parodija“, – teigia R. Kuodis.

A. Verygos įsitikinimu, į sistemą įlieti pinigų, „automatu“ padidinus įkainius, galima, bet netvari sistema neleidžia užtikrinti, kad tie pinigai pasieks medikus ir kad bus efektyviai panaudoti: „Pati sistema turi tvarkytis ir turi neleisti pinigų ten, kur nereikia. Visa tai reikia tvarkyti dabar.“

D. Jauniškis: vyriausybė savo programos nevykdo

Lietuvos gydytojų sąjūdžio vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, 2016 m. vyriausybės programa – tiesiog medus mediko sielai. „Surašyta viskas, kas gali būti geriausio. Ir kvalifikacijos kėlimas, ir atlyginimų didinimas, ir efektyvumas. Bet praėjo metai – niekas nepasikeitė. Vyriausybė savo programos šiuo klausimu nevykdo“, – tikina medikų atstovas.

Tačiau I. Šimonytės nuomone, konkretumo toje programoje pritrūko: „Ir jei ne medikų sąjūdis, kurio, beje, tik vienas reikalavimas buvo aiškiai finansinis, mes nebūtume apie tai iš viso kalbėję, 2018 m. biudžetas būtų buvęs priimtas, viskas būtų nuėję toliau. Kada būtų prasidėjusi ta efektyvumo reforma? 2019 m. prieš prezidento rinkimus?“

Tačiau A. Veryga tikina, kad programoje nurodyti terminai, kada ir kuri priemonė bus įgyvendinta, ir, jo žiniomis, nevėluojama. „Mes pirmi pradėjome kalbėti apie tarpines kompetencijas ir tas darbas jau pradėtas. Peržiūrėjome valstybės investicijų programos lėšas ir nieko panašaus, kas vyko, nebėra. Pajudėjo į priekį labai daug europinių pinigų, kur Sveikatos apsaugos ministerija stagnavo. Taigi nepolitikuokime ten, kur nėra reikalo“, – kalba ministras.

Jo teigimu, ką tik pasibaigė ketvirtasis restruktūrizacijos etapas, o dabar Vidaus reikalų ministerija paskelbė regionų baltąją knygą, kurioje yra visi rodikliai, reikalingi planuojant tiek švietimo, tiek sveikatos priežiūros sistemos tinklą. „Dalis tų reformų arba paslaugų jau yra koncentruojamos. Ir labai nesveika atmosfera, kai žmonės regionuose prigąsdinami. Nereikia uždaryti įstaigų regionuose, nes ten investuota labai daug pinigų. Reikia sutvarkyti jas taip, kad jos galėtų funkcionuoti, nes yra paslaugų, kurių senėjančiai visuomenei ten reikės. Ir mes jau turime sėkmės pavyzdžių. Mes nelaukiame kažko. Yra įstaigų, kurios puikiausiai susidėliojo planus, skiriamas finansavimas ir tas procesas nuolatinis“, – tikina A. Veryga.