Kilo įtarimų dėl plano sujungti mokslo institutus

Vienas daugiausiai viešojoje erdvėje kritikos sulaukusių siūlymų – jungti keturis humanitarinius institutus ir dar vieną įstaigą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą (LHTC).

Vyriausybei kovo pradžioje pateiktose darbo grupės išvadose nurodoma, kad naujo centro tikslas – „efektyviau įgyvendinti bendrą visiems humanitarinių mokslų institutams lituanistikos prioriteto misiją“ bei ją susieti su kitais „valstybei ir visuomenei aktualiais uždaviniais“. LHTC apjungtų Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus, taip pat Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centrą (LGRTC).

Darbo grupės, kuriai vadovavo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, išvadose teigiama, jog minimi institutai ir LGRTC veikia vienos ar kelių „labai artimai susijusių disciplinų aprėptyje“, o dalis jų vykdomų tyrimų, pavyzdžiui, susijusių su istorinės atminties kultūra, dubliuojasi.

Pasak ataskaitos, mažėjant studentų skaičiui, toks sutelkimas leistų „suteiki naują impulsą“ humanitarinių mokslų plėtrai nacionaliniu mastu, padėtų palaikyti doktorantūros studijų kokybę, būtų sprendžiami „esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo uždaviniai“, plėtojami tarpdisciplininiai tyrimai.

Siūlymas jau sulaukė akademinės bendruomenės, institutų vadovų kritikos socialiniuose tinkluose, jog atsisakius įstaigų savarankiškumo jos būtų sunaikintos, keliamos abejonės, ar jungimu nesiekiama perimti institutų pastatus patraukliose sostinės vietose.

Abejones taip pat keliantys Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į premjerą, Seimo Kultūros, Švietimo ir mokslo komiteto vadovus, prašydami įvertinti šį planą.

Kaip sunaikinus lituanistinius institutus „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo“ uždaviniai?

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbantis Vilniaus universiteto dėstytojas, politikas Darius Kuolys stebisi, jog sprendimus dėl lituanistinių institutų priėmė darbo grupė, kurioje nėra šios srities atstovų.

„Tad vargu ar būtų korektiška prašyti jų paaiškinti: kaip sunaikinus lituanistinius institutus „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo“ uždaviniai? Kaip „stiprins lietuviškąjį ir europietiškąjį pilietiškumą“, „atlieps į hibridinės grėsmės nacionaliniam saugumui iššūkį“ po vienu stogu pakišti, vieno ministrės paskirto vadybininko valdomi ir vienu „centru“ paversti keturi lituanistiniai institutai ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras?“, – feisbuke piktinosi D. Kuolys.

Darbo grupėje dalyvavęs Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas BNS pabrėžė, kad tai tėra tik siūlymai, jie dar bus derinami su akademine bendruomene, o galutinius sprendimus priims Vyriausybė.

„Dėl lituanistinių institutų, yra suformuluotas tam tikras siūlymas, pateikti argumentai, kad jų tam tikras koordinuotas tolesnis veikimas suteiktų pridėtinės vertės. Tai nėra kalba apie kokį nors uždarymą ar sunaikinimą, kaip skuba kolegos interpretuoti neįsigilinę į kontekstą. Kalbama apie tokio mini tinklo suformavimą, kuris veiktų kaip vientisas vienetas, kaip dabar veikia Gamtos tyrimų centras, Nacionalinis fizinių technologijų mokslų centras arba Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras“, – teigė G. Viliūnas.

Anot jo, minimi institutai veikia gerai, turi pakankamai mokslo darbuotojų, yra pastebimi tarptautiniu mastu.

„Tad siūlymas nukreiptas kaip tik į augimą, ne į kokį nors mažinimą ar sutraukimą“, – tikino jis.

Pasak viceministro, bus visi siūlymai dar bus aptariami su mokslo bendruomene, bus siekiama gauti oficialius atsiliepimus, nes diskusijų, pasak jo, buvo labai daug, bet į projekto visumą institucijos dar nėra sureagavusios.

Plane taip pat siūloma jungti biomedicinos mokslų srityje veikiantį Inovatyvios medicinos centrą prie, anot išvadų, efektyviau veikiančio Nacionalinio vėžio instituto, taip pat apsvarstyti socialinių mokslų srities įstaigų – Lietuvos teisės instituto, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Lietuvos socialinių tyrimo centro – pertvarką, jas jungiant ar keičiant jų statusą. Agrarinės ekonomikos institutą siūloma integruoti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą.

Gamtos tyrimų centrą darbo grupė siūlo stiprinti tiksliau orientuojant įstaigą į taikomuosius uždavinius, aplinkosaugos programas arba pertvarkyti į Aplinkos ministerijai pavaldžią įstaigą, mokslinius tyrimus perduodant Vilniaus universitetui.