- Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau ir dabar vadovai žemesnio rango bendradarbių prašo kreiptis ne jūs, o tu ar vardu, kas rodo, kad realioje vartosenoje statusas tampa nebe toks svarbus – svarbesnis socialinis artumas.
Taip LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Meilutė Ramonienė. „Ir anglų kalboje yra buvę analogiškų įvardžių, bet dabar jie nebevartojami. [...] Jauni žmonės teigia, kad daug greičiau pereina į tu kalbėdamiesi net su nebūtinai labai panašaus amžiaus žmonėmis. [...] Ką gali žinoti, gal po kažkiek dešimtmečių ir mes turėsime tik vieną formą – tu“, – svarsto profesorė.
– Kokią pasaulėjautą atskleidžia mūsų kalba?
– Kiekviena kalba yra susijusi su kalbėtojais, jų gyvenimu, aplinka. Kalba nėra tik bendravimo, informacijos perteikimo priemonė. Kalba – kažkas daugiau, nebūtų lengva pasakyti, ką ji atspindi. Kartais atrodo, kad kalba yra žodynas, bet yra žodžių, kurie sunkiai išverčiami. Pavyzdžiui, sniego pavadinimas.
Teko dėstyti lietuvių kalbą Suomijoje ir manęs studentai klausdavo, kaip lietuviškai pavadinti sniegą, koks būna pavasarį, kai pradeda truputį tirpti, kai užsideda tokia plutelė. Lietuviškai vis tiek tai būtų sniegas. O šiaurės šalių kalbose žodžių, įvardijančių sniegą, yra daugiau, nes tose šalyse gyvenantiems žmonėms svarbu, koks tas sniegas, juk jie daug ilgiau negu mes gyvena su sniegu, sniege.
Pilypas Ruigys sakė, kad mes turime daug žodžių, apibūdinančių pilką spalvą, dėl to lietuvių kalba turtingesnė už vokiečių kalbą. Bet iš tikrųjų negali sakyti, kad turtingesnė ar neturtingesnė – kalbėtojai susikuria tas kalbines priemones, kurių reikia, kad galėtų pavadinti tuos dalykus, kurių yra daugiau.
– Kokių žodžių, kuriais kiti gali stebėtis, lietuvių kalboje daugiau?
– Dar nesame iki galo užmiršę šeimos narių, gimininių pavadinimų. Pavyzdžiui, vidutinis lietuvis turbūt nepasakytų, ką reiškia šešuras, moša, svainis, bet visi žinome anytą – šis žodis vartojamas kažkokiuose priežodžiuose, tad dar galime susieti.
– Ką tai reiškia? Kad mūsų giminystės ryšiai silpnėja?
– Pirmiausia turbūt mažėja šeimų, kurios gyventų šalia, o vienuose namuose arba tame pačiame kaime ar kaimynystėje gyventų kelios kartos. Anksčiau šeimoje būdavo 8–12 vaikų, kurie paskui vesdavo (ištekėdavo), susilaukdavo savo vaikų, tad reikėdavo atskirti tuos giminystės santykius.
Vidutinis lietuvis turbūt nepasakytų, ką reiškia šešuras, moša, svainis, bet visi žinome anytą – šis žodis vartojamas kažkokiuose priežodžiuose, tad dar galime susieti.
Įdomu ir tai, kad asmeniniai įvardžiai aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos yra gana universali, su gramatiniais požymiais žodžių grupė. Asmeninių įvardžių yra visose pasaulio kalbose, bet asmeninių įvardžių skaičius skirtingose kalbose labai nevienodas. Tai susiję su kažkuo – su mentalitetu, poreikiais arba su visuomenės, kalbančiųjų grupės gyvenimo būdu, santykiais.
– Įdomu tai, kad britai, amerikiečiai neturi jūs. Vadinasi, pas mus buvo labai didelė pagarba kitokiems, daugiau pasiekusiems žmonėms?
– Matyt, statuso dimensija mūsų visuomenėje visada buvo svarbesnė. Ir anglų kalboje yra buvę analogiškų įvardžių, bet dabar jie nebevartojami. Jei pasižiūrėtume, kas vyksta realioje vartosenoje, irgi pamatytume demokratėjimo tendencijas, kai statuso dimensija tampa nebe tokia svarbi ir svarbesnė tampa socialinio artumo dimensija. Jau yra tokių atvejų, kai kokios nors įmonės vadovas žemesnio rango bendradarbių prašo į jį kreiptis tu ar vardu.
Paklausykime, kaip šneka mūsų politikai, žurnalistai su politikais. Prieš 20–25 metus radijuje ar televizijoje nelabai būdavo galima išgirsti, kad žurnalistas į politiką kreiptųsi vardu, kad politikai, nepaisant amžiaus, vienas į kitą kreiptųsi vardu arba kad parlamentarai, diskutuodami parlamente, kreiptųsi ne titulu, ne pavarde, o vardu. Mano studentai yra tyrinėję prieškario Lietuvos Seimo, nepriklausomos Lietuvos Seimo nuo 1990–1993 m. ir nesenų metų Seimo stenogramas – kaip kreipiasi, kaip bendrauja Seimo nariai tarpusavyje. Pokyčiai labai aiškūs ir rodo demokratėjimo tendencijas, kaip kad dabar yra kai kuriose Vakarų šalyse.
Jauni žmonės teigia, kad daug greičiau pereina į tu kalbėdamiesi su net nebūtinai labai panašaus amžiaus žmonėmis. Taigi greitesnis perėjimas į kalbėjimą parodant artimesnius santykius, norą būti arčiau, negu kad būdavo anksčiau, rodo, kad už statuso dimensiją svarbesnė tampa artumo dimensija. Ką gali žinoti, gal po kažkiek dešimtmečių ir mes turėsime tik vieną formą – tu. Demokratėjimo tendencija ir ėjimas nuo ryškios skirties tu ir jūs mandagumui reikšti darosi nebe tokia ryški suomių kalboje, labai panašūs dalykai matomi estų kalboje.
Kai pradėjau kalbėti apie asmeninius įvardžius, dar turėjau galvoje, kad pasaulyje yra tokių kalbų (dažniausiai mažų bendruomenių kalbų), kuriose asmeninių įvardžių skaičius daug didesnis. Pavyzdžiui, japonų kalboje vartojami skirtingi aš ar tu, kai kalba vyrai su vyrais, kai kalba moterys ar skirtingo amžiaus žmonės. Taigi asmeninių įvardžių, susijusių su situacija, statusu ir artumu, įvairovė kur kas didesnė. Netgi yra tokių kalbų, kuriose asmeninių įvardžių pasirinkimą lemia ne tik pašnekovo amžius ar lytis, bet ir karta. Taigi visuomenė, bendruomenė susikuria tuos kalbinius resursus, kurių reikia, kurie svarbūs, aktualūs.
Kalbant apie giminystės terminus, kai šeimoje bėra tik du vaikai, kai pusbrolių – vienas du, o ne 15, kai ne visada atpažįstame savo tolimesnius gimines ir daugiau bendraujame su kaimynais ar draugais negu su giminėmis, giminystės terminai nebėra tokie svarbūs. Žinoma, greičiausiai ir matomiausiai keičiasi leksika – žodžiai, žodynas. Nebereikia daiktų, kurie buvo pavadinti tais žodžiais, nebereikia giminių, nebe taip aktualu realijos – tie žodžiai nueina nuo arenos ir ateina nauji, kurių prisireikia ir kurių nebuvo anksčiau dėl to, kad nebuvo to reiškinio ar jo svarbos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai4
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...