Kodėl vis dar turime sukioti laikrodžių rodykles?

Dauguma kalbintų žmonių pabrėžė, kad laiko sukiojimas jiems arba jų vaikams atsiliepia neigiamai: sutrinka įprasta organizmo veikla, pasikeičia miego ritmas, sutrinka pats miegas ir poilsis, vaikai sunkiau adaptuojasi, pradeda lunatikuoti.

Žmonių teiginiams pritaria ir medikai.

„Negaliu paneigti – sveikatai įtakos jis turi, ir ypač pirmosiomis savaitėmis po persukimo“, – pritarė Santaros klinikų neurologijos profesorė Rūta Mameniškienė.

Laiko sukimas, pasak medikės, paliečia ir jaunesnius, ir vyresnius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tyrimai rodo, kad labai pagausėja eismo įvykių rytais pirmosiomis savaitėmis. Iki 10 proc. padaugėja ir rimtų ligų – miokardo infarktų, insultų“, – neigiamus padarinius vardijo R. Mameniškienė.

Lietuvos medikai kartu su kitų ES šalių medikais kreipėsi į Europos Parlamentą (EP), kad laikas nebūtų sukiojamas.

„EP pritarė minčiai nustoti sukioti laiką dar 2019 m. kovo mėnesį ir patarė nustoti sukioti laiką nuo 2021 m. Sprendimas yra ES šalių vyriausybių rankose ir jos iki šiol nepriėmusios šiuo klausimu pozicijos“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskienė.

Lietuvos valdžia aiškina, kad klausimas stringa, nes dauguma ES valstybių laiką sukioti nori.

„Reikėtų susiderinti pastovias laiko juostas kaimynėms. Natūralu, tai užtruko. Šiuo metu ES šiek tiek kiti prioritetai, dėmesys orientuotas į geopolitinę situaciją“, – kodėl klausimas dėl laiko sukiojimo nejuda, pabrėžė Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika.

Apklausos rodo, kad kas penktas lietuvis laiko sukioti nenori, o kas trečias norėtų, kad liktų vienas – vasaros laikas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas žmonėms pritaria – ekonomiškiau palikti vasaros, o ne žiemos laiką.

„Tada turėtume šviesesnius vakarus ir žmonės, grįžę iš darbų, daugiau laiko praleistų lauke, būtų sveikesni, daugiau išleistų pinigų laisvalaikiui“, – ekonominius pranašumus akcentavo Ž. Mauricas.

Tačiau dar geriau, anot ekonomisto, laiką ir toliau sukioti.

„Žiemą mes taip turime šviesesnius rytus, saulė švinta maždaug 8 val., o ne 9 val., kaip būtų vasaros laiku. Taip šiek tiek praskaidriname tamsius rytus. Aišku, vakare temsta labai anksti, bet vasarą ir rudenį, kai įvedame vasaros laiką, automatiškai šviesūs vakarai“, – sakė Ž. Mauricas.

Vis dėlto Lietuvai gresia trečias variantas, mat siekį palikti tik žiemos laiką jau pareiškė šiaurėje esanti Suomija.

„Jeigu Suomija įsivestų tą patį laiką, kaip daugelyje Vakarų Europos šalių, tada automatiškai įsivestų ir Estija. Tada Latvija ir Lietuva liktų, todėl neabejoju, kad jos pasektų Suomijos ir Estijos pavyzdžiu. Realiai Lietuvoje būtų amžinas žiemos laikas“, – pranašavo Ž. Mauricas.

„Kadangi apskritai nejudama į priekį šiuo klausimu, nėra priimta galutinio sprendimo“, – sakė G. Mažeika.

Laiko sukiojimo atsisakytų ir didžioji dalis apklaustų europiečių.