- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyrauja daug skirtingų įsitikinimų apie tai, kokį patiekalą turėtume vadinti nacionaliniu Lietuvos valgiu – vieni mano, kad tai turėtų būti didžkukuliai, kiti teigia, kad lietuviai labiausiai žinomi dėl šaltibarščių, vėdarų arba bulvių plokštainio. Apie tai, ką lietuviai vadina nacionaliniu patiekalu LNK žurnalistė kalbėjosi su „Spinter tyrimų“ vadovu Ignu Zoku ir „Etno dvaras“ rinkodaros vadovu Kęstučiu Markevičiumi.
– Atliktas tyrimas. Tiesą pasakius, manęs tai nenustebino. Ką šis tyrimas atskleidė?
I. Z.: Na, mes klausėme gyventojų apie nacionalinius patiekalus. Tai pirmas klausimas buvo, koks yra Lietuvoje, jų nuomone, nacionalinis patiekalas ir daugiau nei pusė atsakė, kad tai būtų cepelinai. 25 proc. įvardijo šaltibarščius ir kiti įvardijo vėdarus, kugelį.
– Bet, vėlgi, klausimas buvo, kam skirtų to nacionalinio patiekalo pavadinimą. O gal skirtųsi nuomonės, jei klaustumėt, ką mėgsta?
I. Z.: Taip, dėl pomėgių nuomonės išsiskiria. Jeigu cepelinus kaip nacionalinį patiekalą įvardija 50 proc. gyventojų, tai kaip mėgstamiausią patiekalą įvardija apie 40 proc. Su šaltibarščiais šiek tiek kitaip. Maždaug tiek pat – 25 proc. – įvardija ir kaip nacionalinį patiekalą, ir kaip jų mėgstamiausią. Na, ir čia galbūt iškyla kugelis. Jį kaip nacionalinį patiekalą įvardija gerokai mažiau, tačiau kaip savo mėgstamiausią daug didesnis procentas. Bet mes turim tam tikrus skirtumus ir pagal amžių, ir pagal regioną. Ir reikėtų pastebėti, kad skiriasi ypač pagal amžių. Nes vyresni gyventojai įvardija daugiau tų patiekalų – bulvinius vėdarus, kraujinius vėdarus, kugelį dažniau įvardija. Tuo tarpu jaunesnių gyventojų pasirinkimas dažniausiai apsiriboja tarp cepelinų ir šaltibarščių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai koks yra skirtumas tarp cepelinų ir didžkukulių? Ar tai tas pats ar skirtingi patiekalai?
K. M.: Aš tuoj pat prieisiu prie atsakymo, bet prieš tai noriu apibendrinti ir pasakyti, kad mūsų visuomenė vis daugiau ir įvairesnių patiekalų valgo. Ateina tendencijos iš užsienio ir mes ragaujame daug daugiau, tuo pačiu šiek tiek primiršdami savo. Tačiau primiršdami savo patiekalus, mes vis tiek išskiriame pačius svarbiausius, kuriuos asocijuojame su lietuviška virtuve. Tai yra didžkukuliai arba cepelinai ir mūsų taip pamėgti šaltibarščiai. Dabar kalbant apie didžkukulius ir cepelinus, tai dar prieš penkerius metus būdavo labai didelis ginčas tarp istorikų, etnologų, kaip čia juos teisingai vadinti. Šiuo metu beveik visi sutaria, kad skirtumo pavadinime nėra, galima vadinti ir taip, ir taip. Tiesiog vienuose regionuose labiau vadina didžkukuliais, kitur cepelinais. Na, čia tarpukario mada, kai grafas Cepelinas išleido cepelinus ir jie bandė kiti į orą, tai jie taip išpopuliarėjo pagal formą, kad dabar tampa norma.
– Ar skaičiavote, kiek pas jus per metus suvalgoma cepelinų?
K. M.: Taip. 20-mečio proga, kadangi mes turim šventę, perskaičiavau visus buvusius, uždarytus restoranus, kiek mes tų cepelinų iš viso pardavėme ir suskaičiavau, kad 9,3 mln. didžkukulių esame pagaminę ir išleidę į rinką. Tai paskaičiavus gaunasi daugiau negu po tris cepelinus kiekvienam mūsų gyventojui, įskaitant ten visus mažylius ir senelius.
I. Z.: Taip pat turėjome klausimą, ar didžkukuliai ir cepelinai yra tas pats patiekalas ar skirtingas. Ir čia daugiau nei pusė gyventojų – apie 60 proc. – mano, kad tai visgi yra tas pats patiekalas, tik jį galima vienaip ar kitaip vadinti. Tačiau yra nemaža dalis, kurie sako, kad tai yra skirtingi patiekalai ir sako, kad jie priklauso nuo regiono. Nes matome, kad šiaurės regione, Šiauliuose, Panevėžyje žmonės dažniau sako, kad tai skirtingi patiekalai ir kad cepelinai yra tarkuotų bulvių, o didžkukuliai tai jau visa kita.
– Tai kaip suprantu, jums patinka skirtingi patiekalai? Jums, Ignai, cepelinai, jums, Kęstuti, didžkukuliai.
K. M.: Taip. Mes išsiaiškinom, kad tai yra tas pats patiekalas, bet tai tas patiekalas, kuris bene ryškiausiai dabar karaliauja ir yra vertas tos karūnos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Planuojama skirti patalpas Konstantinopolio stačiatikių egzarchato kanceliarijai ir rezidencijai6
Vyriausybė planuoja Konstantinopolio patriarchato egzarchato kanceliarijai ir rezidencijai skirti patalpas Antakalnyje. ...
-
Kartotiniams mokymams atvyko 2500 aktyviojo rezervo karių1
Trečiadienį paskelbus mobilizaciją didžiausiose nacionalinėse Lietuvos kariuomenės pratybose „Perkūno griausmas 2024“, į karinius vienetus atvyko daugiau kaip 2500 aktyviojo rezervo karių. ...
-
Artimiausių dienų orai: ko galime tikėtis?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo artimiausių dienų prognoze. ...
-
Pradedama registracija į karo komendantūras taikos metu5
Nuo trečiadienio pradedama registracija į karo komendantūras taikos metu. ...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Minint Lietuvos narystės 20-metį, TV bokšte suplazdės Europos Sąjungos vėliava2
Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20 metų jubiliejų, trečiadienį Vilniaus televizijos bokšte bus iškelta Bendrijos vėliava. ...
-
Gegužės 1-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Gegužės 1-oji, trečiadienis, 18 savaitė. ...
-
Vykstant pratyboms „Perkūno griausmas“, mokymus pradeda 2,5 tūkst. buvusių šauktinių1
Kariuomenei vykdant vienas didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2024“, kartotinius mokymus trečiadienį pradeda 2,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių – buvusių šauktinių. ...
-
Profsąjungų atstovai surengė eitynes ir mitingą: „Atriškit rankas ginti savo teises“21
Trečiadienį minint Tarptautinę darbo dieną Vilniuje iki 1 tūkst. žmonių susirinko į profsąjungų rengiamą mitingą ir eitynes, reikalaudami mažiau suvaržymų streikams. ...
-
Didelė netektis statybų sektoriuje: mirė ilgametis „YIT Lietuva“ vadovas A. Butkus7
Antradienį bendrovė „YIT Lietuva“ pranešė, kad neteko ilgamečio įmonės vadovo Antano Butkaus. Žmogaus, palikusio didelį pėdsaką statybų pasaulyje. ...