Mokslo metai ilgėja 10 dienų, bus mokoma lytinio švietimo ir krašto gynybos

Šias ir kitas artėjančių mokslo metų bendrojo ugdymo naujoves per spaudos konferenciją penktadienį apžvelgė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak ministrės, per papildomas ugdymo dienas galės vykti ir pamokos, ir kiti užsėmimai. Ilgindama mokslo metų trukmę ministerija tikisi pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį. 

„Galimos įvairios opcijos. Tą ugdymo turinį galima panaudoti įvairiai, atsižvelgiant į tai, kaip pati savivaldybė, kaip pati mokykla nusprendžia. Buvo labai daug klausimų, ką veikti per tas dienas, tai tiesiog buvo aptartos įvairios galimybės, ir tie siūlymai gimė iš pačių mokyklų, ir pačių savivaldybių: galima orientuotis į savo krašto pažinimą, kiti galbūt organizuos darbą klasėje pamokų metu. Tų galimybių yra daug – tą ir norime pasakyti, ir skatiname mokyklų savarankiškumą bei lyderystę“, – dėstė J.Petrauskienė.

Tą ugdymo turinį galima panaudoti įvairiai, atsižvelgiant į tai, kaip pati savivaldybė, kaip pati mokykla nusprendžia.

Kaip sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, 2018 – 2019-ųjų mokslo metai turėtų pailgėti dar labiau, tačiau, anot jo, papildomos ugdymo dienos nebūtinai turi būti išnaudojamos birželį.

„Man atrodo, būtų blogiausias sprendimas, jei būtų nueita paprasčiau keliu: jeigu buvo mokslo metų pabaiga birželio 1 dieną, dabar būtų tik plius dešimt dienų, o viskas tuose pačiuose formatuose, tose pačiose klasėse su tuo pačiu turiniu. Tai gali būti projektinės savaitės, apibendrinančios kažką, ką mes klasės suole turėjome, kad pamatytume, kiek vaikai sugeba atpažinti ir pritaikyti turinį, kurio buvo mokoma elementariuoju būdu“, – dėstė viceministras.

Tarp šių metų naujovių – pradedama įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa.

„Programa rengta kelerius metus, bendradarbiaujant plačiam specialistų ratui. Iš esmės pati programa nėra visiškai nauja, ji yra išaugusi iš dabartinės Sveikatos ugdymo bendrosios programos. Ugdymo plėtotės centras regionuose jau organizavo įvairias konsultacijas, teikė metodinę paramą mokytojams, kad ši ugdymo programa būtų pradėta diegti jau nuo rugsėjo 1-osios“, – aiškino ministrė.

Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla.

Be to, kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresniųjų klasių mokiniams.

Šiais mokslo metais taip pat bus vykdomas eksperimentas dėl informatikos mokymo nuo jaunesnio amžiaus. Dabar ši disciplina privaloma nuo 5 klasės, bet dešimtyje atrinktų mokyklų ji bus dėstoma pradinukams.

„Visuotinai įdiegti naują informatikos mokymo turinį planuojama 2020 metais“, – teigia ministerija.

Be kita ko, nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. Tuo metu abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.

„Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla“, – sako ministrė.

Taip pat nuo rugsėjo visos mokyklos turės įgyvendinti patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Iki šiol tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų.

Naujais mokslo metais į klases turėtų susirinkti per 29 tūkst. pirmokų, pernai jų buvo beveik 31 tūkstančiai. Ministrė pabrėžė, kad demografinė kreivė stabilizuojasi ir kitąmet pirmokų skaičius jau turėtų augti.