Kokiu didžiausiu greičiu dviratininkas gali važiuoti šaligatviu?

Važiuodamas miesto šaligatviu, dviratininkas turi būti ypač atidus ir neviršyti Kelių eismo taisyklėse nustatyto greičio bei žinoti, kad kelyje bet kada gali pasipainioti pėstysis.

Taip sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vdėjas Vidmantas Pumputis.

LRT RADIJO klausytojas Vaclovas iš Vilniaus domisi dviratininkais ir jiems privalomomis taisyklėmis. Klausytojas šįkart turi net kelis klausimus. „Ką numato Kelių eismo taisyklės dviratininkams dėl važiavimo šaligatviais, kurių dalis atimta iš pėsčiųjų ir atiduota dviratininkams? Kokiu didžiausiu greičiu dviratininkas turi teisę važiuoti šaligatvių juostoje, skirtoje dviratininkams?“ – klausia Vaclovas.

Dviratininkas turėtų imtis visų atsargumo priemonių ir pro pėsčiąjį pravažiuoti, kaip ir reikalauja Kelių eismo taisyklės, 3–7 km per valandą greičiu.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis pabrėžia, kad dviratininkas, važiuodamas šaligatviu. turėtų būti ypač atsargus, nes į dviračio tako zoną bet kuriuo metu gali įbėgti vaikas ar suaugęs žmogus. „Dviratininkas, važiuodamas miesto zonoje šaligatviu, kai yra pažymėtas dviračio takas, turi būti atidus, atsargus ir nevažiuoti ypač greitai“, – tikina pašnekovas.

V. Pumpučio teigimu, pasitaiko atvejų, kai senamiestyje dviratininkas tiesiog prašvilpia net 40 km/val. greičiu, nors aplinkui yra pėsčiųjų. „Dviratininkas turėtų imtis visų atsargumo priemonių ir pro pėsčiąjį pravažiuoti, kaip ir reikalauja Kelių eismo taisyklės, 3–7 km per valandą greičiu. Pėstieji taip pat turėtų būti atsargūs ir nepiktnaudžiauti, jeigu mato, kad yra dviračių takas, o imtis atsargumo priemonių ir neįeiti į dviratininkams skirtą zoną“, – primena Susisiekimo ministerijos atstovas.

Kitas dalykas, kuriuo domisi klausytojas: ar dviratis turi turėti garsinį perspėjimo signalą? V. Pumputis sako, kad pagal Kelių eismo taisykles dviratis privalo turėti tokį signalą. „Ir dviratininkas gali jį drąsiai naudoti, ypač tokiose situacijose, kai važiuoja dviračių taku, o  nedrausmingas pėsčiasis išbėga į taką ar jau eina juo“, – siūlo pašnekovas.

„Kaip gali pėstieji orientuotis, kokioje juostoje eiti šaligatviu, kurio beveik visada didžioji dalis skirta dviratininkams, jeigu pasninga ar šaligatvis neapšviestas ir nupieštų ženklų, kuria dalimi leista važiuoti, nesimato?“ – taip pat teiraujasi LRT RADIJO klausytojas.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas pripažįsta, kad žiemą pakankamai dažnai būna dienų, kai šaligatviai apsnigti. „Dviratininkai, važiuodami šaligatviu, turėtų būti ypatingai atsargūs, nes galbūt jie žino, kur yra dviračių takas, bet pėstieji tikrai eidami šaligatviu nenumano, kad gali eiti dviračių taku“, – sako V. Pumputis.

Tokiomis sąlygomis dviratininkams reikia būti ypač atsargiems ir nepamiršti, kad pro pėsčiąjį pravažiuoti reikia 3–7 km per valandą greičiu. „Tikimės, kad šiais metais šaligatviai bus prižiūrimi tinkamai, ir tokių dienų, kai šaligatvio danga apsnigta, nebus“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rolandas

Rolandas portretas
Su 3-7 km per h, tai tik bobutę su lazdute pralenksi. Kvailesnį pasiūlymą sunku būtų ir sugalvot, nebent nulipus nuo dviračio, bėgte prasistumt pro pėsčiuosius ir vėl šokt ant dviračio :D
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių