- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas sprendimas jungti Lietuvos kolegijas, neatsižvelgiant į jų studijų rodiklius bei neturint ilgalaikės sujungtų kolegijų veiklos strategijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos nuomone, yra nepamatuotas ir nesprendžiantis susidariusios situacijos.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno teigimu, skuboti sprendimai gali ne tik neduoti norimo rezultato, bet ir dar labiau pagilinti identifikuotas sektoriaus problemas.
„Esame Lietuvos švietimo sistemos dalis. Kolegijose studijuoja per 30 proc. Lietuvos studentų, kuriems esame įsipareigoję teikti kokybiškas studijas. Jas norime nuolatos gerinti bei pakelti į aukštesnį lygį. Visgi esame realistai ir matome aukštųjų mokyklų ir visos šalies švietimo sistemos problemas, kurioms taip pat ieškome tinkamų sprendimo būdų.
Manome, kad Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas pertvarkos planas ir noras maksimaliai sujungti kolegijas yra kiek skubotas ir nesprendžiantis įsisenėjusių sektoriaus problemų. Kolegijoms reikia pokyčių, tačiau reforma turi būti nuosekli, su ilgalaike perspektyva ir bendru sutarimu. Greitas sprendimas visus jungti nesprendžia problemos iš esmės.
Kolegijoms reikia pokyčių, tačiau reforma turi būti nuosekli, su ilgalaike perspektyva ir bendru sutarimu. Greitas sprendimas visus jungti nesprendžia problemos iš esmės.
Buvo atlikta daug įvairių vertinimų. Ir kuo dažniau vertiname, tuo tampa painiau, nes rezultatai jau priklauso ir nuo požiūrio kampo. Pavyzdžiui, visai neseniai MOSTA analizavo sektorių ir sudarė kolegijų „šviesoforus“ bei įvardino kai kurias institucijas kaip turinčias potencialą. Šiandien, praėjus pusmečiui, jau kalbama apie tų institucijų jungimą. Neramu, kad dabartinis Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas sprendimas tiesiog fiziškai sumažins kolegijų skaičių, bet liks institucijos su tomis pačiomis problemomis, tik pasislėpusiomis skirtinguose sluoksniuose. Norisi labiau nuoseklių ir ilgalaikių sprendimų, paremtų būsimos pertvarkos naudos analize ir skaičiavimais. Kartais reikia išeiti iš komforto zonos ir pagalvoti, ką naujo mes sukursime“, - tvirtina LKDK prezidentas.
LKDK kreipėsi į ministeriją ir kitas valstybės institucijas, išsakydama savo pasiūlymus siekiant tobulinti valstybinių kolegijų veiklą. Pasak LKDK, pokyčių planas privalo ne tik atliepti svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria valstybinių kolegijų sektorius, bet ir sistemingai būti išdėstytas laike su procesų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmais, finansavimu ir siekiamų rezultatų tarpiniais vertinimais.
„Norint nuoseklaus kolegijų sektoriaus veiklos tobulinimo, veiksmus būtina atlikti etapais. Visų pirma turi būti priartintas vienam kolegijos studentui pirmos pakopos studijose skiriamas finansavimas prie finansavimo, skiriamo pirmos pakopos universiteto studentui. Atsižvelgiant į specialistų poreikio analizę ir pertvarkos procesus, pradžioje siūlome priimti sprendimus dėl tų institucijų, kuriose neigiamas veiklos iššūkių poveikis labiausiai juntamas. Taip pat būtina peržiūrėti studijų programų pasiūlą kolegijose, restruktūrizuoti ar naikinti dubliuojančias programas, suformuoti nekintančius kolegijų sektoriaus veiklos tobulinimo kriterijus ir siekinius.
Reikia pradėti realizuoti 5 ISCED lygmens studijas bei sukurti įstatyminę bazę ir poįstatyminius teisės aktus, leidžiančius realizuoti profesinės magistrantūros studijas kolegijų sektoriuje. Taip pat labai svarbu suformuoti aiškius užsakomųjų taikomųjų tyrimų ir tokios veiklos kolegijose vertinimo kriterijus, bei nuosekliai didinti šios veiklos finansavimą. Tokie nuoseklūs veiksmai, o ne tik aritmetinis kolegijų jungimas leistų gerinti studijų kokybę ir konkuruoti aukštojo mokslo erdvėje“, - sako N. Varnas.
Netolygus kolegijinių ir universitetinių studijų finansavimas yra dar viena ilgametė problema, į kurią Vyriausybėje vis dar žiūrima pro pirštus. Be šios problemos sprendimo sunkiai įsivaizduojamas sektoriaus veiklos tobulinimas. Kolegijų studentų norminės pirmos pakopos studijų kainos dydis sudaro tik apie 60 proc. šiandieninės universitetų studentų tos pačios pirmos pakopos norminės studijų kainos dydžio.
„Situacija rinkoje yra nelygiavertė ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus. Mūsų krepšelis buvo ir išliko beveik dvigubai mažesnis nei universitetų, tačiau laboratorijos ir mokymų bazės kolegijose savo modernumu ir turima įranga, o galiausiai ir palaikymui reikalingomis lėšomis nenusileidžia universitetų bazėms, o kartais ir lenkia. Nors finansavimas skiriasi ženkliai, tačiau kokybiniai reikalavimai keliami visoms pusėms“, - netolygų vieno studento studijoms skiriamą finansavimą akcentuoja LKDK prezidentas.
LKDK nuomone, siekiant tobulinti valstybinių kolegijų veiklos kokybę, būtina priartinti vienam kolegijų studentui skiriamą finansavimą prie vienam universitetų studentui skiriamo finansavimo.
„Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, 2018 m. kolegijose buvo sudaryta apie 5000 valstybės finansuojamų sutarčių. Siekiant užtikrinti ne prastesnį tos pačios pakopos studentų parengimą ir sėkmingai tobulinti kolegijų veiklą, būtina suvienodinti kolegijų ir universitetų pirmos pakopos studentų studijų kainą. Tam vidutiniškai reikėtų didinti 400-500 eurų lėšas vienam kolegijų studentų krepšeliui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Kubilius: su G. Kirkilu sugebėjome būti ir karštais oponentais, ir bendražygiais4
Europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad nors su mirusiu Gediminu Kirkilu priklausė skirtingoms politinėms jėgoms, sugebėjo būti ir oponentais, ir bendražygiais. ...
-
Siūloma numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną6
Gegužės pirmąjį trečiadienį siūloma minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Nacionaliniame miškasodyje pasodinta daugiau nei šimtas girių
Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuriame šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių. ...
-
Nacionalinis miškasodis – ir Kauno rajone: nesutrukdė net lietus6
Šeštadienį subūrė Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Visoje Lietuvoje pasodinta tūkstančiai medžių ateities kartoms. Kauno apskrityje buvo keturios vietos, kuriose miškininkų prižiūrimi savanoriai ...
-
E. Gentvilas siūlo leisti seimūnams išsipirkti už parlamentines lėšas įsigytą kompiuterinę techniką20
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo sudaryti galimybę parlamentarams pasibaigus kadencijai už likutinę vertę išsipirkti iš Seimo kanceliarijos už parlamentines lėšas įsigytus telefonus ir kompi...
-
Politikai, bendražygiai reiškia užuojautą dėl G. Kirkilo netekties: nenuilstamai dirbo dėl Lietuvos18
Šalies vadovai, politikai ir bendražygiai reiškia užuojautą dėl buvusio premjero Gedimino Kirkilo mirties. ...
-
Mirė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas95
Mirė buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
Kelininkai: dėl kritulių daugelis šalies kelių yra drėgni
Šiaurės, vidurio ir rytų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus bei šlapdribos yra drėgnos, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija septintą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Balandžio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje3
Balandžio 20-oji, šeštadienis, 16 savaitė. ...