Iš koncertų ir teatrų salių dingsta publikos kultūra?

„Jau beveik visi išmoko išsijungti telefono garsą, tačiau vaikščiojimas iš ir į salę koncerto metu neatrodo tokia baisi nuodėmė, kaip ir bėgimas į rūbinę palto, vos suskambus paskutiniam akordui“, – LRT.lt sako pianistė ir renginių organizatorė Ugnė Sabaitytė.

Eilutės žmonių po koncertų su gėlėmis prie scenos, užkulisiuose prašančių autografų ar nusifotografuoti su mylima scenos žvaigžde, dėkojančių už puikų pasirodymą – retas arba beveik išnykęs reiškinys Lietuvos kultūrinėje padangėje. Nors atlikėjai prasitaria besidžiaugiantys tokiu klausytojų, žiūrovų dėmesiu, tačiau ne jo trūkumas gali labiausiai juos liūdinti.

Gėlės atlikėjams – dažniau iš draugų ar pažįstamų

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) komunikacijos projektų koordinatorė Aušra Pociūtė sako, kad gėles aktoriams žiūrovai teikia nedažnai.

„Per premjeras tai pasitaiko dažniau, o įprastinių rodymų metu tokie atvejai labai reti. Galima pastebėti, kad gėles aktoriams dažniau dovanoja jų bičiuliai ir pažįstami.

Autografų lankytojai taip pat prašo nedažnai. Gal kas nors ir norėtų, bet drovisi, kiti nežino, kaip prieiti prie aktorių po spektaklio, nes po ovacijų jie išsiskirsto po persirengimo kambarius, o į tarnybines patalpas žiūrovai be teatro darbuotojų palydos nėra įleidžiami. Autografų prašymas gal labiau būdingas koncertams, o ne spektakliams“, – pastebi A. Pociūtė.

Akademinės muzikos atlikėjai gėlių taip pat sulaukia rečiau nei anksčiau, o ir jiems žiedus dažniausiai teikia artimieji, pažįstami ar studentai, pastebi pianistė, „Piano.lt“ koncertų salės renginių organizatorė U. Sabaitytė.

„Paskutiniu metu ryškėja tendencija dovanoti gėles nebent koncertuojantiems draugams, dėstytojams ar tiesiog pažįstamiems atlikėjams. Pamenu ir tradiciją prašyti autografo po koncerto, tiesiog pasveikinti su puikiu pasirodymu. Prie žymių atlikėjų užkulisiuose nusidriekdavo eilės. Anksčiau gėles teikdavo savo scenos idealams, kurie atvykdavo koncertuoti į Lietuvą. Galbūt dabar daugelį gąsdina asmeninis kontaktas įteikti puokštę, dalis bendravimo persikėlė į socialinius tinklus. Galų gale ir gėlių kainos išaugo keletą kartų.

Lietuvoje autografų prašymas ar mėginimas nusifotografuoti su atlikėjais jau tapo gana retu reiškiniu. Autografų ir nuotraukų dažniausiai laukiama tik iš žymiausių pasaulio atlikėjų, itin retai užsukančių į Baltijos šalis. Ši tendencija puikiai tebegyvuoja pop muzikos pasaulyje, o klasikos mėgėjų jaunoji karta turbūt tiesiog tapo santūresnė, gal net nedrįsta pasveikinti ar autografų prašyti“, – kalba pašnekovė.

Lenktynės: kas pirmas į drabužinę savo palto

Tačiau žiūrovų ir klausytojų salės be gėlių atlikėjams nublanksta prieš kitą gluminantį reiškinį. Neretas, apsilankęs koncerte, gali pastebėti, kaip dalis renginio lankytojų, nė nespėjus atlikėjams nusilenkti, ima bildėti iš salės.

„Kartais tenka nuliūsti, kad koncertų publika ne visada elgiasi kultūringai. Jau beveik visi išmoko išsijungti mobiliojo telefono garsą, tačiau vaikščiojimas iš ir į salę koncerto metu neatrodo tokia baisi nuodėmė, kaip ir bėgimas į rūbinę palto, vos suskambus paskutiniam akordui.

Nesakau, kad taip elgiasi dauguma, bet toks pavyzdys kai kuriems būna užkrečiamas. Suprantama, ne visada pasirodymai būna sėkmingi, gal ne visada publika sutinka su muzikų interpretacija, bet, manau, visi atlikėjai nusipelno elementarios pagarbos ir ta mažoji dalis publikos tokiu elgesiu tikrai juos žeidžia“, – atvirauja U. Sabaitytė.

A. Pociūtė sako pastebinti, kad anksčiau teatre plojimai atsistojus buvo retas atvejis, ypatinga pagarba, dabar tokie plojimai dažnėja, tačiau sunku pasakyti, kodėl žmonės ploja atsistoję – norėdami išreikšti savo susižavėjimą ir padėką kūrėjams ar skubėdami į rūbinę. Dauguma žiūrovų, pažymi pašnekovė, kaip to ir reikalauja neformalios teatro taisyklės, iš salės neišeina, kol scenoje yra aktoriai, tačiau tai labai priklauso nuo spektaklio.

Ir nors tie laikai, kai žmonės eidavo į spektaklius, kitus kultūrinius renginius pasipuošę, moterys atsinešdavo batelius persiauti jau lieka prisiminimu, teatras pats keičiasi ir tai priima, sako pašnekovė.

„Dabar teatras yra viena iš laisvalaikio pramogų, tai juntama ir iš lankytojų elgesio. Jei anksčiau žmonės grįždavo namo persirengti prieš spektaklį, moterys nešdavosi batelius, tai dabar dažnas žiūrovas užsuka tiesiog po darbo ir tai nėra jokia bėda. Siekiame parodyti žmonėms, kad teatras yra atviras, prieinamas visiems“, – pasakoja A. Pociūtė.

Į kultūrinius renginius – madingų asmenukių

Etiketo žinovas A. Lydeka teigia, kad nors visuomet atsiranda tokių, kurie bėga į drabužinę pirmieji pasiimti savo paltų, visuomenės kultūros lygis auga.

„Tokių skubančių išbėgti vis dar yra visur, pradedant Nacionaliniu operos ir baleto teatru, kur, drįstu teigti, renkasi labiausiai kultūringi ir estetiką gerbiantys žmonės, baigiant kino sale. Visur yra tų skubančių, tačiau jų procentas dabar mažesnis nei prieš 20 metų

Tuo metu gėlių nešimo atlikėjams tendencija siaurėja ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Turbūt todėl, kad XXI amžius į mūsų kasdienybę atneša didelį pragmatizmą. Nebenorime galvoti, kaip reikės išlaikyti gėles nenuvytusias, įteikti jas, nenorime užkrauti rūpesčio atlikėjui jomis po koncerto pasirūpinti“, – svarsto A. Lydeka.

Savo ruožtu etiketo žinovas Giedrius Drukteinis sako nepastebintis, kad lietuvių kultūra renginiuose keistųsi į gerąją ar blogąją pusę, tačiau šiais laikais atsiranda tokių, kurie į renginius eina dėl snobiškumo, poreikio pasipuikuoti, pasidalyti asmenukėmis iš madingo renginio socialiniuose tinkluose.

„Na, visų pirma, man džiugu, kad žmonės išvis dar vaikšto į koncertų sales, akademinio meno vietas. Tačiau nepasakyčiau, kad žmonių elgesys tokiose vietose keistųsi į blogąją arba gerąją pusę. Absoliučios daugumos elgesys yra pakankamai padorus. Veiksmai, kurie gali įžeisti atlikėjus, yra būdingi tikrai ne vyraujančiai akademinio meno gerbėjų daliai.

Tačiau atsiranda žmonių, kurie atėję į renginį nori pademonstruoti save, tikėdamiesi, kad galbūt tai bus aprašyta kokio nors portalo arba bent jau bus galima pasidaryti asmenukę ir įkelti ją į socialinius tinklus. Bet nemanau, kad tai būtų pagrindinė motyvacija žmonėms vaikščioti į tokius renginius“, – sako G. Drukteinis.