KT nagrinėja, ar kariams pagrįstai draudžiama dirbti kitą darbą

Konstitucinis Teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą, ar kariams pagrįstai uždrausta dirbti kitą darbą.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė teismo posėdyje pareiškė, kad žemesnes pajamas gaunantys kariai labai laukia sprendimo dėl apribojimų dirbti papildomą darbą. Dabartinis ministras socialdemokratas Juozas Olekas teigia, kad karių tarnyba yra pernelyg sudėtinga, kad jie galėtų rūpintis kitu pragyvenimo šaltiniu.

„Labiausiai šito sprendimo laukia eiliniai kariai arba puskarininkių grandis. Kai kurie iš jų, beje, su aukštuoju išsilavinimu“, - Konstitucinio Teismo posėdyje sakė R.Juknevičienė.

Konservatorė yra pareiškėjų - Seimo narių grupės - atstovė. R.Juknevičienė teigė, kad į Konstitucinį Teismą dėl 2013 metais įvesto draudimo kreipėsi, nes „gyvenimas tokį sprendimą tiesiog padiktavo“.

„Nemaža dalis karių ir dabar dirba. Ir būdama krašto apsaugos ministre mačiau, kad yra daug karių, kurie dirba papildomus darbus, tačiau jų nedeklaruoja. Jie dėl to jaučiasi negerai“, - sakė politikė.

Jos teigimu, apie nelegalų karių papildomą uždarbiavimą žinojo ir jų vadai, tačiau tai toleravo.

Pasak R.Juknevičienės, leidus kariams papildomai dirbti, jie galėtų tobulėti dirbdami ir civiliniame darbe pagal savo specialybę ir taip kurti pridėtinę vertę kariuomenėje. Be to, kariuomenė aiškiai žinotų, kuo karys papildomai užsiima, tiesioginiai vadai tai galėtų „labai konkrečiai stebėti“.

„Galų gale, jie mokėtų mokesčius, o dabar tie visi darbai yra šešėlyje“, - pridūrė buvusi krašto apsaugos ministrė.

Ji sakė, kad galimybė kariams papildomai uždirbti turi būti panaudota tam, kad jis pasiruoštų išeiti į atsargą ir grįžti į civilinį gyvenimą. Pasak jos, kariai gali dirbti papildomą darbą įvairiose NATO valstybėse - Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.

Be to, pasak R.Juknevičienės, įstatymu šiuo metu yra suteikta teisė dirbti visoms kitoms įstatyme apibrėžtoms karo atvejo ginkluotosioms pajėgoms - Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos statutiniams pareigūnams. Todėl, pasak politikės, draudimas kariams papildomai dirbti yra ir diskriminacinis ginkluotųjų pajėgų kontekste.

Ji taip pat pabrėžia, kad laikosi nuomonės leisti kariams papildomai uždarbiauti tik taikos metu.

Šiuo metu įstatymas numato bendrą principą, kad profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį ir užsiimti individualia veikla.

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar šie ribojimai nepažeidžia žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, jog karių tarnyba yra pernelyg sudėtinga, kad jie galėtų rūpintis kitu pragyvenimo šaltiniu. Jis posėdyje antradienį nedalyvavo.

„Kariai dėl savo specifinės pareigos, dėl kario specifiškumo turėtų būti pasiruošę tarnauti visas 24 valandas“, - BNS telefonu sakė ministras.

Jo teigimu, tai reikalinga, nes Lietuvos situacija yra neeilinė geopolitiniame kontekste - Baltijos valstybių sienos gali tapti galimų karinių veiksmų frontais.

„Pavyzdžiui, Estija tokį pat draudimą taiko“, - teigė J.Olekas.

Ministro teigimu, šeimos negalintiems išmaitinti kariams reikėtų pasirinkti Krašto apsaugos savanorių pajėgas, taip pat „priminti, kad jau padidinome karių atlyginimus, o Seime rudens sesijoje pristatysime ketinimą juos dar kartą didinti kitais metais“.

„Ponia Juknevičienė pati jų atlyginimus sumažino, mes juos atstatėme ir toliau dirbame, kad jų atlyginimai augtų, nes valstybė turėtų atsiskaityti su kariu deramai“, - sakė J.Olekas.

„Čia yra lengvas sprendimo kelias nemokėti kariams atlyginimo ir leisti jiems eiti užsidirbti kur nors kitur, o tada pakviesti tarnauti už grašius. Nesutinku su tuo“, - pridūrė ministras.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 8185 profesinės karo tarnybos kariai.