L. Kukuraičiui ir lygių galimybių kontrolierei nepavyko rasti sprendimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei lygių galimybių kontrolierei Agnetai Skardžiuvienei ketvirtadienį nepavyko pasiekti kompromiso dėl prieštaringai vertinamos socialinės reklamos „Palaikyk“, kurią organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Kaip Eltai sakė ministro L. Kukuraičio patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė, SADM nepriimtina socialinė reklama, kurioje, kaltinant moterį dėl jos situacijos, minimi niekuo dėti globėjai, neva vaikai bus atiduoti jiems.

„Mes kaip tik labai ieškome globėjų, esame už tai, kad kuo daugiau žmonių jais taptų ir rūpintųsi be tėvų likusiais vaikais“, - pabrėžė E. Samoškaitė.

Pasak patarėjos, ministras įsitikinęs, kad reklaminė kampanija stereotipizuoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir kitas institucijas, kurių tikslas - padėti skriaudžiamiesiems.

„Stereotipizavimo pasekmė gali būti, kad tiek moterys, tiek vaikai bijos kreiptis į policiją, kuri taip pat figūruoja reklamoje, Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar kitas institucijas, ir smurtas gali pasitraukti į šešėlį“, - pridūrė E. Samoškaitė.

Patarėja nekvestionavo smurto prieš moteris problemos, į kurią socialine reklama pabandė atkreipti dėmesį Lygių galimybių tarnyba, bet būdą vadino įtvirtinančiu stereotipus apie profesijas.

„Supriešinama visuomenė su specialistais, tad gali susidaryti įspūdis, kad net neverta kreiptis į institucijas pagalbos, nes jos neva nepadės, nors tiesa yra kitokia. Tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek policijos tikslas - apsaugoti aukas“, - pabrėžė E. Samoškaitė.

Po susitikimo su L. Kukuraičiu Eltos pakalbinta lygių galimybių kontrolierė A. Skardžiuvienė sakė, kad jos ir ministro nuomonės išsiskyrė.

„Tarnyba pasiruošusi būti tų moterų pusėje, kurios patyrė smurtą ir kurioms teko išgirsti reklamoje naudojamas žinutes iš žmonių, prisidedančių prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo. Ministrui užkliuvo žinutė iš vaiko teisių apsaugos specialisto, kad, jei moteris neužtikrins vaiko saugumo, jie bus perkelti pas globėjus“, - sakė A. Skardžiuvienė, pabrėždama, kad ministrui kliuvinys pats žodis „globėjas“.

Per televiziją transliuojama žinutė perskaitoma vienareikšmiškai: tau nepadės jokia institucija.

Lygių galimybių kontrolierė atmeta L. Kukuraičio pastabą, kad socialinė reklama gilina stereotipus. „Mano suvokimu, tai nėra stereotipai, o didelė problema, kuri iki šiol nebuvo atverta visuomenei, su kokiais kaltinimais patirianti smurtą moteris susiduria iš įvairių institucijų atstovų“, - sakė ji.

Pačiai A. Skardžiuvienei prieštaringai vertinama reklama „nėra normali, o atkreipianti dėmesį, įtaigi ir pasiekianti savo tikslą - parodyti ir atskleisti, su kokiais kaltinimais susiduria smurto aukos“.

ELTA primena, kad į lygių galimybių kontrolierę Agnetą Skardžiuvienę ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę dėl, jų nuomone, įžeidžiančios ir klaidinamos socialinės reklamos kampanijos antradienį kreipėsi Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Stasys Šedbaras ir Paulius Saudargas.

Vaizdo klipe smurtą patyrusi moteris kreipiasi į draugę, motiną, policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, teisėjus, kunigus. „Šeima yra brangiausias turtas, - sako kunigas reklamoje. - Privalai klausyti savo vyro“. Kitų institucijų pareigūnų „patarimai“ smurtą patyrusiai moteriai: „O ką jūs pati jam pasakėt, gal iš kantrybės išvedėt?“, „Ar būtina ardyti santuoką, ką negalite susitarti su vyru?“, „Nedaryk šeimai gėdos, kaip vaikai augs be tėvo?„

Kaip pabrėžė A. Ažubalis, smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje yra didžiulė problema, kurią būtina spręsti. „Tačiau švietėjiškos kampanijos negali vykti pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis sąskaita. Per televiziją transliuojama žinutė perskaitoma vienareikšmiškai: tau nepadės jokia institucija“, - teigė A. Ažubalis.

Pasak Seimo narių, reklama diskredituoja ir mažina pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis - policija, teismais, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, - galinčiais ir turinčias padėti smurtą patiriančiai moteriai.

Konservatorių įsitikinimu, formuojamas kunigo, kaip palaikančio smurtautoją, įvaizdis žeidžia tikinčiųjų bendruomenę. „Atsižvelgiant į visa tai, kreipiamasi į šios kampanijos užsakovą - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą - skatinant atsisakyti klaidinamos, įžeidžiančios valstybines institucijas, jų darbuotojus bei Bažnyčią reklamos kampanijos. Taip pat prašoma LRT vadovybės sustabdyti šios reklamos transliaciją per LRT kanalus“, - teigė parlamentarai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje moterys nesiryžta palikti smurtaujančių vyrų dėl visuomenės pasmerkimo.

Moterys taip pat ne visada atpažįsta, kai prieš jas naudojamas seksualinis ir ekonominis smurtas, nes smurtaujantis partneris visuomenės akyse matomas kaip „besielgiantis vyriškai“. Šias ir kitas problemas išryškino naujas apie smurtą pranešusių moterų tyrimas.

Beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada - policijai. Tačiau ne visos sulaukė palaikymo.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. atliktame tyrime net 85 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru“. Tačiau pačių moterų pranešimai rodo, kad išsiskirti trukdo ir finansinės sąlygos, ir visuomenės nepalaikymas.

51 proc. apklaustų lietuvių sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad smurtą patyrusios moterys „žinojo, į kokius santykius veliasi“. 53 proc. sako, kad „moterys pačios išprovokuoja“ smurtą, 27 proc. netgi teigė, kad „moterys mėgsta“, kai prieš jas smurtaujama. Tik 51 proc. apklaustųjų smurtu laiko situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą, teigdamas, kad jis uždirba pakankamai pinigų, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus.

2016 metais atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad lietuviai visoje Europos Sąjungoje labiausiai pateisina seksualinį smurtą prieš moterį. Smurto normalizavimas Lietuvoje sukuria ypač sudėtingas sąlygas smurtą patiriančioms moterims.

2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Keturios iš penkių nukentėjusiųjų buvo moterys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių