Labdara peni ne tik bėdžius

Ir kava, ir sausainiai

Klaipėdietė Irena pasibaisėjo, kai viena pažįstama jai prasitarė turinti galimybę kur kas pigiau gauti maisto produktų.

Tų pačių, kurie keliauja į daugiavaikių šeimų ir vargstančių pensininkų namus.

"Nuo pernai neaukoju jokiems paramos ir labdaros fondams. Ir galiu pasakyti kodėl. Viename jų dirbanti pažįstama pasakojo aprūpinanti visą savo šeimą, draugus ir artimuosius žmonių sušelptais produktais: kava, konservais, sausainiais už pusę kainos. Ji pasiūlė ir man pasinaudoti šia galimybe", – baisėjosi pašnekovė.

Nuo to laiko moteris sakė kardinaliai pakeitusi nuomonę apie Lietuvoje veikiančias labdaros organizacijas. Nors pati daug metų aktyviai aukojo.

Pasirodo, patys savanoriai didžiuliais kiekiais pasisavina maistą.

"Pasirodo, patys savanoriai didžiuliais kiekiais pasisavina maistą. Net šiurpas, kokios aferos vyksta. Reikia garsiai apie tai kalbėti, kad visi sužinotų. Iš tų vargšų atima patį skaniausią kąsnį, palikdami bėdžiams tik kruopas. Skurstame ne materialiai, o dvasiškai, ir šis atvejis yra akivaizdus to pavyzdys", – samprotavo ji.

Socialinė darbuotoja vogė?

Už rankos nepagautas – ne vagis.

Tačiau tik ką paviešinta istorija, susijusi su vieno didžiausių Lietuvoje paramos ir labdaros fondų veikla, privertė suabejoti: ant kieno stalo iš tiesų atsiduria aukotojų maistas?

Įtariama, kad socialinė darbuotoja Rokiškyje galėjo savintis "Maisto banko" paramą, skirtą nepasiturintiems žmonėms.

Teisėsaugos pagalbos prašantis fondas skaičiuoja patyręs daugiau nei 7 tūkst. eurų nuostolį.

Kaltinimai mesti kartu su "Maisto banku" savanorystės pagrindu dirbusiai ilgametei Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojai.

Esą moteris ne kartą taikėsi į sandėlį, kur buvo patalpinti vaisiai, daržovės ir kiti maisto produktai.

Aplinkybės ėmė aiškėti maždaug prieš pusmetį, kai Socialinių paslaugų centro darbuotojai atsitiktinai pamatė savaitgalį atvežtus labdarai skirtus maisto produktus.

Kadangi iš parduotuvių maistas savaitgaliais nedalijamas, apie įtarimus, kad gali būti vagiama, pranešta "Maisto banko" atstovams.

Laikinoji "Maisto banko" vadovė Kristina Tylaitė tąkart teigė, kad maistas savaitgaliais iš parduotuvių negalėjo būti imamas, nes tada Socialinės paramos centras nedirbo.

Patys Rokiškio socialinės paramos centro atstovai dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo situacijos nekomentavo.

Tačiau tikino, kad maisto grobstymu įtariama moteris savanoriškai padėjo jau penkerius metus, buvo ne kartą skatinta ir apdovanota.

Pasak "Maisto banko" komunikacijos ir plėtros vadovo Vaidoto Ilgiaus, sukčiavimui ar produktų perpardavinėjimui fondo veikloje kelias užkirstas.

"Dar nėra aišku, ar iš tikrųjų buvo vagiama. Nuolat vykdome kontrolę, monitoringą, taikome kitas prevencines priemones. Sandėliuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, reguliuojame maisto produktų kiekį. Nuskambėjęs incidentas Rokiškyje parodė, jog reikia atidžiau prižiūrėti socialinius partnerius. Jų atžvilgiu mūsų kontrolės galimybės yra mažesnės, tačiau bandome kalbėtis apie atsakomybę", – tikino pašnekovas.

Lietuviai – vis dosnesni

Lietuvoje veikia ir įspūdingo dydžio sumas skaičiuoja šimtai paramos fondų ir organizacijų.

Visi jie šiame labdaros versle yra priversti konkuruoti.

Per pastaruosius keletą metų daugėjo ne tik labdaringą veiklą vykdančių organizacijų, bet dviem trečdaliais ir pačių aukotojų.

"Visais laikais labdaros organizacijos konkuravo tarpusavyje, to neišvengsi. Klausimas, ar tas konkuravimas yra lengvas ir koordinuotas. Kol kas badymosi alkūnėmis nejaučiame", – kalbėjo V.Ilgius.

Esą natūralu, jog kiekviena organizacija nori būti išskirtinė ir pritraukti kuo daugiau aukų.

Prieš mėnesį vykusiame "Maisto banko" telemaratone "Pasidalink" organizatoriai skelbė surinkę rekordinę sumą skurstantiesiems – per 170 tūkst. eurų.