Lietuvą lenkia tik Liuksemburgas

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Europos Komisija (EK) paskelbė sunkiai lietuviams įsivaizduojamą statistiką – pagal civilinių ginčo bylų nagrinėjimo pirmos instancijos teismuose trukmę Lietuva yra antroje vietoje tarp ES valstybių. Mūsų teismų slenksčius mynusiam šalies gyventojui toks vertinimas sunkiai įtikinamas.

Europos Komisija (EK) paskelbė sunkiai lietuviams įsivaizduojamą statistiką – pagal civilinių ginčo bylų nagrinėjimo pirmos instancijos teismuose trukmę Lietuva yra antroje vietoje tarp ES valstybių. Mūsų teismų slenksčius mynusiam šalies gyventojui toks vertinimas sunkiai įtikinamas.

Klaidinantis įspūdis

Stulbinami Lietuvos rodikliai pateikti EK paskelbtoje ES teisingumo rezultatų suvestinėje duomenys buvo rinkti 2014-aisiais. Rezultatas – vidutinė civilinių ginčo bylų nagrinėjimo pirmos instancijos teismuose trukmė mūsų valstybėje nesiekė 100 dienų. Greičiau tokios bylos buvo nagrinėjamos tik Liuksemburge.

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis sutiko, kad iš pirmo žvilgsnio tokie rezultatai atrodo nerealūs. Pirmininkas tvirtino, kad jokio paradokso nėra ir tokia statistika neklaidina.

"Dažniausiai nuomonę apie teismų veiklą ir bylų nagrinėjimo trukmę lemia labai nedidelis procentas bylų. Tos bylos dažniausiai būna rezonansinės, jos labiau aprašomos spaudoje ir trunka dažniausiai ilgiau. Iš tų kelių ar keliolikos bylų ir susidaromas įspūdis, kad visos bylos lėtai nagrinėjamos", – aiškino N.Meilutis.

Vienvaldis lyderis

Pasak pirmininko, visuomenei įdomios bylos dažniausiai būna sudėtingos. Jos ir nagrinėjamos kur kas ilgiau, nes būna daug suinteresuotų šalių, o baudžiamosiose – ne vienas kaltinamasis, bet taip esą yra tikrai ne su visomis bylomis.

"Sudėjus tas sudėtingas bei ilgai nagrinėjamas bylas, su nesudėtingomis ir greitai nagrinėjamomis, išvedamas vidurkis ir gaunamas toks statistiškai džiuginantis skaičius", – dėstė N.Meilutis. Tokiu metodu buvo skaičiuojamas visų šalių bylų nagrinėjimo intensyvumas.

Kaip pavyzdį Kauno apygardos teismo pirmininkas pateikė Jurbarko teismo civilinių bylų nagrinėjimo vidurkį, kuris nesiekė mėnesio, o štai Kauno apygardos teisme tokios bylos nagrinėjamos jau vidutiniškai dešimt mėnesių.

Bendrame apygardų kontekste Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis bylas ir pirma, ir antra instancija, yra vienvaldis lyderis. Šią poziciją Kaunas užima jau ne vienus metus.

Lemia sudėtingumas

N.Meilučio aiškinimu, toks skirtumas yra dėl bylų sudėtingumo. Esą Kauno apygardoje nagrinėjamos sudėtingesnės bylos. Nagrinėjimo trukmę lemia ir kiti veiksniai. Civiliniame ir baudžiamajame procese vertinant nagrinėjimo spartą kriterijai nėra tapatūs.

"Bylinėjimuisi reikia ruoštis. Deja, tenka apgailestauti, kad žmonės paduoda ieškinius, o paskui prasideda trūkumų šalinimas, tikslinimai, pildymai, naujų įrodymų pateikimai, užtęsiantys procesą. Kitaip sakant, pirma kreipiasi į teismą, o paskui pradeda galvoti, ką daryti", – kritikos namų darbų ruošai negailėjo pirmininkas.

Baudžiamosiose bylose tenka susidurti su dviem esminėmis problemomis – negeranorišku proceso dalyvių bendradarbiavimu  su teismu ir tikromis arba įsivaizduojamomis ligomis, advokatų užimtumu ir sveikatos problemomis, advokatų keitimu ir panašiais triukais.

"Taip siekiama vilkinti nagrinėjimo procesą. Kita vertus, problema yra ta, kad nėra pakankamai valstybės skiriamų advokatų, o esantys labai užimti. Kai žmogus neturi lėšų samdyti advokato, jam turi privalo skirti valdišką. Advokato dalyvavimas būtinas, be jo procesas nė iš vietos", – vardijo pirmininkas.

Bylų skaičius auga

Nepaisant statistiškai spartaus bylų nagrinėjimo, EK ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2010 m. gaunamų bylų skaičius Lietuvos teismuose nuolat augo ir 2013 m. 100 gyventojų teko dešimt bylų – mūsų šalis patenka į ES valstybių dešimtuką, kuriose gauta daugiausia bylų.

"Nors Lietuva tebėra tarp pirmaujančių valstybių pagal bylų nagrinėjimo greitį, vertinant kitus duomenis matyti, kad mūsų teismai bylų sulaukia daugiau, negu spėja jų išnagrinėti. Dėl to kyla pavojus, kad bylų nagrinėjimo trukmė gali pailgėti. Tai susiję su išsemtais žmogiškaisiais ir materialiais teismų sistemos resursais, augančiu noru spręsti ginčus teismuose", – teigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.

Ataskaitos duomenimis, kaip ir ankstesniais metais, Lietuva išlieka tarp valstybių, kuriose teismų sistemai skiriama mažiausiai lėšų – mažiau skiriama tik Bulgarijoje.


Šiame straipsnyje: bylosteismaipagaminta-kd

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių