- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios pavyzdingai vykdo prieš dešimtmetį priimtą Europos Sąjungos Aplinkos oro kokybės direktyvą.
Vis dėlto šalis vis dar lenkia ES vidurkį pagal dėl taršos prarastus sveiko gyvenimo metus, teigiama šią savaitę paskelbtoje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje.
Joje Lietuva kartu su Baltijos kaimynėmis Latvija, Estija, su Airija ir Kipru minima kaip valstybės, kuriose 2016-aisiais nebuvo viršytos minėtoje ES direktyvoje nustatytos ribos dėl taršos kietosiomis dalelėmis, azoto ir sieros dioksidais.
„Visos 28 ES valstybės narės, išskyrus Estiją, Airiją, Kiprą, Latviją, Lietuvą ir Maltą, pažeidė vieną ar daugiau šių ribinių verčių“, – teigiama ataskaitoje, kurioje vertinti šalių stebėjimo stočių pateikti oro kokybės matavimai.
Audito rūmai konstatuoja, kad nepaisant pastangų, ES veiksmais, skirtais apsaugoti žmonių sveikatą nuo oro taršos, „nepasiekta numatyto poveikio“.
Anot ataskaitos, kasmet ES dėl oro taršos pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių – po daugiau nei tūkstantį žmonių per dieną ir tai 10 kartų viršija žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Be to pažymima, kad dėl taršos patiriama šimtai milijardų eurų su sveikata susijusių išorės kaštų.
„Tačiau į šiuos svarbius žmogiškuosius ir ekonominius kaštus vis dar neatsižvelgiama vykdant atitinkamus veiksmus visoje ES“ – įspėja auditoriai. Jie priduria, kad oro teršalai, pavyzdžiui, kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas yra „daugumos pirmalaikių mirčių priežastis“, o didžiausias pavojus kyla žmonėms miestų teritorijose.
Europos Audito Rūmų pateiktais duomenimis, Lietuva pagal prarastus sveiko gyvenimo metus dėl aplinkos taršos lygiuojasi su valstybėmis, kurios siejamos su prasta oro kokybe, pavyzdžiui, Indija ir Kinija. Nurodoma, kad dėl taršos Lietuvoje šimtui gyventojų tenka 1,5 prarastų sveiko gyvenimo metų.
Pagal šiuos rodiklius, prasčiausia situacija ES yra Bularijoje (2,5 prarasti sveiko gyvenimo metai 100 tūkst. gyventojų), Čekijoje, Latvijoje (beveik 2 prarasti metai).
„Pastaraisiais dešimtmečiais ES politikos prisidėjo prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo, tačiau oro kokybė nepagerėjo tuo pačiu lygiu, ir ji vis dar turi didelį poveikį visuomenės sveikatai“, – pranešime spaudai teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Januszas Wojciechowskis (Janušas Voiciechovskis).
Auditoriai taip pat teigia, kad nors išmetamų oro teršalų kiekis mažėjo, dauguma valstybių narių vis dar nesilaiko ES oro kokybės standartų ir nepakankamai imasi veiksmingų veiksmų, skirtų pagerinti oro kokybę.
Ataskaitos rengėjai rekomenduoja Europos Komisijai iki 2020-ųjų imtis aktyvesnių veiksmų dėl taršos, t.y. dalintis valstybių, sėkmingai įgyvendinusių taršos reikalavimus, skyrusių lėšų ilgalaikėms ir trumpalaikėms oro kokybės gerinimo priemonėms, pavyzdžiu
Taip pat rekomenduojama iki 2022-ųjų atnaujinti Aplinkos oro kokybės direktyvą įvertinant galimybę atnaujinti ES ribines ir siektinas taršos vertes, patikslinti reikalavimus nustatant pramonės ir eismo matavimo stočių vietą, suteikti galimybę EK reikalauti valstybių įrengti papildomus taršos stebėjimo punktus. Siūloma didinti visuomenės sąmoningumą ir informuotumą dėl taršos ir jos poveikio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...