- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių gyventojų saugumo indeksas rodo, kad labiausiai užtikrinti savo kasdienio gyvenimo saugumu jaučiasi estai, o mažiausiai – latviai. Pirmą kartą skelbiamas indeksas išvestas šiais metais apklausus trijų šalių gyventojus. Juo siekiama nustatyti, kokiu mastu gyventojai nerimauja dėl nepageidaujamo arba neigiamų pasekmių turėsiančio įvykio grėsmės. Beveik pagal visas penkias saugumo indekso dimensijas Latvijos gyventojų rodikliai yra žemesni nei likusių kitų Baltijos šalių. Bendras Lietuvos gyventojų saugumo jausmo rodiklis yra -5, kai Latvijos gyventojų – -13, o Estijos gyventojų – +8.
Fizinis saugumas ir kriminogeninė situacija buvo vienintelės sritys, kurias tiek Lietuvos gyventojai, tiek ir jų kaimynai Latvijoje bei Estijoje įvertino teigiamai. Toks vertinimas rodo, jog būtent minėtose srityse Baltijos šalių gyventojai jaučiasi saugiausiai. Estai gerokai mažiau nei latviai ir lietuviai nerimauja dėl valstybės stabilumo ir nacionalinio saugumo, taip pat – dėl įsidarbinimo galimybių. Savo materialinę bei finansinę padėtį teigiamai įvertino tik estai – +11, o Lietuvos ir Latvijos gyventojai mano priešingai – jų vertinimai atitinkamai yra -6 ir -8.
„Gyventojų saugumo indeksas grindžiamas unikalia metodika, kuri suteikia vertingos informacijos, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie savo gyvenimo stabilumą ir apie jų kasdieniame gyvenime svarbias rizikas“, – komentuodamas rezultatus, sakė ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas dr. Kęstutis Bagdonavičius. „Esame draudimo bendrovė, todėl mums ypač svarbi gyventojų nuomonė apie jų asmeninį, finansinį ir nacionalinį saugumą. Rezultatai mums suteikia galimybę tobulinti draudimo sprendimus atsižvelgiant į klientų poreikius bei lūkesčius. Ryškūs atskirų šalių rodiklių skirtumai rodo, kad visuomenės nuomonė atspindi kiekvienos šalies padėtį ir lokalias problemas. Akivaizdu, kad šiuo metu visose Baltijos šalyse didžiausią nerimą kelia sveikatos priežiūros sistema“.
Taikant šio tyrimo metodiką, gyventojų buvo klausiama apie tai, kiek jie nerimauja dėl įvairių nepageidaujamų arba negatyvių įvykių jų gyvenime grėsmės. Gyventojų saugumo indeksas – tai 43 skirtingi su saugumu susiję aspektai, suskirstyti į penkias saugumo dimensijas: turtinis ir finansinis saugumas, sveikata, fizinis saugumas, užimtumas ir šalies stabilumas bei nacionalinis saugumas. Be šių penkių dimensijų, tyrime daug dėmesio skirta ir respondentų gyvenimo stabilumui: dar penki papildomi veiksniai, rodantys saugumo užsitikrinimo laipsnį, leido nustatyti, kiek žmonės yra patenkinti savo gyvenimu, kaip jie patys vertina savo materialinę padėtį ir galimybes patiems paveikti įvykius, kaip planuoja savo ateitį ir kokie yra svarbiausi namų ūkio stabilumo rodikliai.
Lietuvos gyventojai šiek tiek pirmauja kaimyninių šalių atžvilgiu pagal pasitenkinimą savo gyvenimu, tačiau kalbant apie saugumo užsitikrinimą apskritai, rezultatai visose šalyse yra panašūs. Gyventojų, manančių, kad jų materialinė padėtis yra gera, dalis yra panaši visose trijose šalyse: 43 proc. Lietuvoje, 45 proc. Estijoje ir 48 proc. Latvijoje. Apklausų dalyviai teigė, kad praradę reguliarias pajamas, jų namų ūkiai išgyventų ne ilgiau kaip septynis mėnesius, o Latvijos gyventojų rodiklis šioje srityje buvo pats žemiausias – jų namų ūkiai išgyventų tik keturis mėnesius. Palyginimui, lietuviai tvirtino, kad praradę pajamų šaltinį namų ūkį vidutiniškai išlaikytų apie 7 mėnesius.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad saugumo aspektus Baltijos gyventojai vertina panašiai, tačiau Estijos ir Lietuvos gyventojai savo gyvenime jaučiasi labiau užtikrinti ir kur kas mažiau nerimauja dėl galimų nepageidaujamų įvykių,“ – teigia SKDS direktorius Arnis Kaktiņš. „Latvijos gyventojams būdinga tai, kad jie pesimistiškiau nei estai ir lietuviai galvoja apie visas sritis – bendrą padėtį šalyje, materialinį saugumą, darbo ir sveikatos priežiūros klausimus. Tokius žemus gyventojų saugumo indekso rezultatus Latvijoje paaiškina faktas, kad tik trečdalis gyventojų teigė turintys aiškų ateinančių penkerių metų karjeros ir pajamų šaltinių planą“.
ERGO gyventojų saugumo indekso tyrimas atliktas 2014 metais internetu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje taikant SKDS nustatytą respondentų imtį, t. y. kiekvienoje šalyje apklausiant 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys1
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...