- Vaida Pilibaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės, gyvenantys turtingesnėse ar demokratiškesnėse šalyse, turi didesnį aplinkosauginį sąmoningumą ir, pavyzdžiui, sąmoningo vartojimo dažniau imasi Skandinavijos ar Vakarų Europos gyventojai.
Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologė Audronė Telešienė. Pasak KTU sociologo daktaro Valdo Morkevičiaus, mūsų šalies žmonės vangiai dalyvauja aplinkosauginėje veikloje, nes Lietuva – religinga šalis, o demokratinės institucijos nėra labai įtraukiančios.
Pasaulėžiūra ir elgesys gali skirtis
Pasak sociologų, tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, įvairių ekologinių grėsmių suvokimą ir žmonių elgseną svarbūs todėl, kad padeda suprasti ryšius tarp mūsų pasaulėžiūros ir elgesio, kurie ne visuomet sutampa. Kitaip tariant, jei vertiname švarią aplinką, turėtume būti linkę vengti atliekų ir nešvaistyti energijos. Ir atvirkščiai, jei menkai žinome apie retų rūšių reikšmę ekosistemai, veikiausiai nepalaikysime aplinkosaugos iniciatyvų. Tačiau, kaip dažnai nutinka, ne viskas yra taip paprasta.
Galima sakyti, kad mažiau vandens naudojama, rūšiuojama ir pan. dėl ekonominių priežasčių. Žinoma, rezultatas gali būti panašus. Ir mes, ir skandinavai rūšiuojame, bet motyvai yra skirtingi.
A. Telešienė sako, kad žmonės, kasdien susiduriantys su didesnėmis aplinkosauginėmis problemomis, pavyzdžiui, oro užterštumu, turėtų turėti didesnį sąmoningumą: „Šis veiksnys veikia. Tiesa ir tai, kad žmonės, gyvenantys turtingesnėse arba labiau demokratiškose šalyse, kuriose vyrauja didesnis pasitikėjimas valdžios institucijomis ar vienas kitu, taip pat turi aukštesnį sąmoningumą ir labiau imasi aplinkosauginės elgsenos.“
Pasak A. Telešienės, be išvardytų veiksnių, yra ir individualūs veiksniai. „Žmonės iš žemesnių socialinių klasių turi, sakykim, mažiau išplėtotą aplinkosauginę sąmonę. Esantys iš aukštesnių socialinių klasių – labiau išplėtotą. Tik tada papildomai įsijungia vadinamieji su individu susieti veiksniai – vertybės, pasaulėžiūra, įvairios, ne tik aplinkosauginės, nuostatos“, – teigia pašnekovė.
Įtakos turi ir religija
Įdomu, kad žmonių aplinkosaugines vertybes veikia ir tai, kokią religiją jie išpažįsta. Taip pat – ar apskritai jie laiko save religingais. V. Morkevičius tyrinėja, kaip religija susijusi su aktyviu žmonių dalyvavimu aplinkosauginiuose judėjimuose.
Kaip tvirtina V. Morkevičius, pasitikėjimas mokslu, jo galimybėmis pažinti pasaulį yra susijęs su šalies religingumu ir nereligingumu: „Kuo šalyje daugiau nereligingų žmonių, pavyzdžiui, agnostikų, ateistų ir t. t., tuo labiau šalis pasitiki mokslu, moksliniais atradimais, technologine pažanga, kuri mus gali atvesti į geresnį gyvenimą.“
Tyrimai taip pat rodo, kad europiečiai iš kitų pasaulio regionų išsiskiria didesniu susirūpinimu dėl klimato kaitos ir branduolinės energetikos keliamų problemų. Visgi, gilesnė regiono gyventojų nuostatų analizė patvirtino mokslininkų darytą prielaidą, kad europietis europiečiui nelygu.
A. Telešienė teigia, kad, žiūrint į Europą, išsiskiria keli regionai. „Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių gyventojams labiau būdingas būrimasis į aplinkosaugines organizacijas. Jie labiau linkę skirti savo pinigų tokioms organizacijoms. Pavyzdžiui, prancūzai dažnai eina į demonstracijas arba protesto akcijas. Šių šalių gyventojai dažniau imasi sąmoningo vartojimo arba vartojimo atsisakymo dėl aplinkosauginių priežasčių“, – aiškina specialistė.
Nors pašnekovė sako, kad didesnis aplinkosauginio sąmoningumo lygis būdingas turtingesnėms, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalims, tai nereiškia, kad kiti europiečiai nesiima aplinką tausojančių veiksmų, tiesiog jų motyvacija kitokia.
Siūlo kalbėti apie veiksmų poveikį
Anot A. Telešienės, galima kalbėti apie praktinę aplinkosaugą arba gerovės aplinkosaugą: „Jei tai ekonomiškai stipresnės šalys, kuriose tvirtesnė ir stabilesnė demokratija, tai kalbame apie gerovės aplinkosaugą. Ten matome įvairius judėjimus, ekologiškų produktų pirkimą, tam tikros gyvensenos formavimąsi. Tai – visai kitokio pobūdžio aplinkosauga, bet šalių gyventojai taip pat labai susirūpinę aplinkos problemomis.“
Tokiose šalyse kaip Lietuva, tikina pašnekovė, kur trūksta stabilumo ir užtikrintumo, aplinkosauginės problemos laikomos labai svarbiomis, bet elgesį veikia kiti veiksniai. „Galima sakyti, kad mažiau vandens naudojama, rūšiuojama ir pan. dėl ekonominių priežasčių. Žinoma, rezultatas gali būti panašus. Ir mes, ir skandinavai rūšiuojame, bet motyvai yra skirtingi. Lietuvoje dominuoja vadinamoji praktinė aplinkosauga“, – teigia A. Telešienė.
Lietuvos gyventojų aplinkosauginės pažiūros ir elgsena šiuose tyrimuose sutampa su tokių šalių kaip Bulgarija, Latvija ir Rusija. Pastebima tai, kad čia svarbesne problema laikomas skurdas. Mokslininkai rėmėsi Tarptautinės socialinių tyrimų programos duomenimis. Tokios apklausos aplinkosaugos temomis atliekamos nuo 1993 m.
A. Telešienės nuomone, aplinkosauginio sąmoningumo pasaulyje daugėja, bet žmonės labiau linkę imtis priemonių pavieniui, o ne masiškai: „Nesakyčiau, kad individualūs veiksmai namuose, pavyzdžiui, vandens taupymas, nereikšmingi. Jei mozaikoje pasikeičia nors viena detalė, pasikeičia visa mozaika. Svarbu tai plačiai paskelbti gyventojams – jei visas lemputes pakeitėte į taupančias energiją, reikia pranešti, kiek sumažėjo energijos suvartojimas ir kiek buvo sutaupyta. Svarbu apie poveikį kalbėti, nes tai pastebėti asmeniškai – neįmanoma.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...