Nemokantys mokesčių kenkia patys sau

Pirmadienio rytą Vilniuje, į Vinco Kudirkos aikštę dalinti akcijos skrajučių miesto gyventojams ir svečiams išėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, aplinkos ministras Kęstutis Navickas, teisingumo ministrė Milda Vainiutė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Ūkio ministerijos atstovai.

Parazituoja kitų sąskaita

Akcijos rytą Vyriausybės rūmuose vykusioje žiniasklaidos konferencijoje buvo aptartos šešėlinės ekonomikos Lietuvoje problemos ir priemonės jas spręsti.

„Rengdami šią akciją siekiame atkreipti visų Lietuvos gyventojų dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą mūsų valstybei ir asmeniškai kiekvienam jos gyventojui. Taip pat draugiškai priminti, kad šešėlyje nusėdantys pinigai – nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą – tai mūsų valstybės piliečiams nesuteiktos kokybiškesnės viešosios paslaugos, neišplėtota infrastruktūra ir mažesnė socialinė piliečių gerovė“, – teigė Rūta Skyrienė, „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė, iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė.

Žmonėms norime priminti: jeigu tavo kaimynas, dirbdamas pilną darbo dieną, oficialiai dirba tik pusę etato, jis parazituoja tavo, tavo vaikų ir visos mūsų valstybės sąskaita. Ir jeigu piktiniesi, kad tavo vaikui trūksta vaikų darželio, kartu pastebėk ir kur artimoje aplinkoje yra šešėlis.

Pasak jos, nors valstybės ekonomika stiprėja, šešėlinės ekonomikos mastas šalyje vis dar didžiulis: vien pernai metais Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė 190 mln. eurų nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Ši suma tolygi papildomiems 300 eurų pensijos per metus kiekvienam šalies senjorui.

„Žmonėms norime priminti: jeigu tavo kaimynas, dirbdamas pilną darbo dieną, oficialiai dirba tik pusę etato, jis parazituoja tavo, tavo vaikų ir visos mūsų valstybės sąskaita. Ir jeigu piktiniesi, kad tavo vaikui trūksta vaikų darželio, kartu pastebėk ir kur artimoje aplinkoje yra šešėlis“, – sakė R. Skyrienė.

Finansų ministras V. Šapoka įsitikinęs, kad šešėlis yra gobšumo, abejingumo ir veidmainiškumo simbolis. „Skundžiamės per mažomis pensijomis ir tuo pačiu kuriame schemas, kaip išvengti mokesčių, išsisukti iš esamos socialinės-mokestinės sistemos. Šešėlis – tai prastas kultūrinis reliktas. Okupacijoje sukčiavimas buvo įprastas reiškinys, nors jau seniai gyvename laisvoje Lietuvoje, tačiau tam tikri įpročiai yra išlikę. Mūsų užduotis – neperduoti jų iš kartos į kartą. Žmonės turėtų priimti teisingus sprendimus ir ieškoti darbo tose vietose, kur vystomas sąžiningas verslas. Šešėlinis verslas – praeitis, galvokime apie ateitį, nes vogti iš valstybės – tai tas pats, kaip vogti iš mamos kišenės“, – sakė V. Šapoka.

Anot jo, žmonės dažnai savo kūrybiškumą nukreipia į mokesčių slėpimą, kai tą energiją galėtų panaudoti ateities kūrimui.

„Sodra“ vadovas pristatė „Vyšninio voko“ iniciatyvą, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į nuslepiamus mokesčius ir nesukaupiamą būtinąjį darbo stažą: kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu yra per 51 tūkst.

„Šiandien pradėsime siųsti vyšninius vokus. Manome, kad yra apie 160 tūkst. asmenų, kurie neuždirba net minimalaus atlyginimo. Darome prielaidą, kad ženkli dalis tų žmonių gauna pajamas „vokelyje“. Per vienerius metus žmonės turi surinkti 12 mėn. stažą, t. y. uždirbti 12 minimalių atlyginimų. Deja, Lietuvoje yra vien 10 tūkst. įmonių vadovų, kurie neuždirba net minimalaus atlyginimo. Kai palyginame tų asmenų, kurie turi sukaupę 30 m. stažą ir kurie neturi, pensijos dydis skiriasi beveik dvigubai“, – teigė „Sodra“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Savo ruožtu „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas konferencijoje akcentavo skaidraus ir atsakingo verslo poziciją bei technologijų svarbą kovojant su šešėliu šalyje.

„Technologijos, kurios keičia verslą ir visuomenę – jau čia. Todėl vis labiau atvirame skaitmeniniame pasaulyje skaidrumas tampa vienu iš svarbiausių kriterijų. Renkantis paslaugos tiekėją dabar galima vienu paspaudimu patikrinti jo kredito istoriją, domintis viešojo sektoriaus veikla – internete sužinoti apie viešuosius pirkimus ir jų skaidrumą, renkantis darbdavį – per kelias sekundes gauti jo etikos kodeksą. Be to, atsakingas verslas ir technologijos gali padėti sumažinti skaitmeninę ir socialinę atskirtį, padėti žmonėms lengviau dalintis žiniomis bei informacija. Čia matome didelį savo vaidmenį“, – sakė K. Šliužas.

Kviečia prisijungti prie akcijos renginių

* Verslo, valstybės ir NVO lyderiai bei pilietiški organizacijų atstovai šalies miestuose bendraus su gyventojais ir dalins edukacinę medžiagą.

* Vietos valdžios, verslo, bendruomenės, verslą kontroliuojančių institucijų susitikimai miestų savivaldybėse.

* Akcijos savaitę šalies mokyklų ekonomikos mokytojai kviečiami surengti pamoką apie šešėlinę ekonomiką ir aptarti šią temą su mokiniais.

* Akcijos partneriai lankosi švietimo ir mokslo įstaigose ir veda pamokas moksleiviams.

* Gegužės 15 d., Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje veiks speciali akcijos foto-būdelė. 

* Gegužės 19 d. žaidimas Vilniaus centre „Skaidriu keliu“. * Kitos akcijos dalyvių iniciatyvos ir detali programa: www.baltojibanga.lt

Kaip ir kasmet, akciją organizuoja asociacija „Investors' Forum“ kartu su skaidraus verslo ženklinimo iniciatyva „Baltoji banga“. Prie akcijos įgyvendinimo aktyviai prisideda Prezidentūra, Vyriausybė, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Lietuvos darbo birža, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, „Lietuvos Junior Achievement“, miestų ir rajonų savivaldybės, verslo bei nevyriausybinės organizacijos.