- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Europos Komisija (EK) skelbia, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai sunaudoja 466 vienkartinius plastikinius maišelius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad šis skaičius iš tikrųjų yra daugiau nei perpus mažesnis. Aplinkos ministerijos atstovė Jurgita Gaižiūnienė savo ruožtu priduria, kad, rudeniui artėjant, prekybos centruose turėtų pradėti rodyti vaizdo ir garso reklamų klipus, raginančius vienkartinių plastikinių maišelių naudoti mažiau.
„Bus pateikiama informacija, kuo tie maišeliai blogi, ir alternatyvos, ką būtų galima padaryti: rinktis daugkartinio naudojimo plastikinius maišelius ir nesirinkti tų plonų, kurie labiausiai kenkia aplinkai“, – sako J. Gaižiūnienė.
Plastikinis maišelis yra apie 500 metų
Europos Parlamentas (EP) antradienį galutinai apsisprendė dėl plastikinių maišelių ribojimo. EP įpareigojo Europos Sąjungos (ES) valstybes sumažinti lengvųjų plastiko maišelių naudojimą, nes jie teršia aplinką ir kenkia ekosistemoms.
LRT Radijo korespondentė Rūta Kupetytė, viešinti Briuselyje, pasakoja, kad vienas ES gyventojas per metus sunaudoja apie 200 plastikinių maišelių.
„Žinoma, tie skaičiai įvairiose šalyse gana stipriai skiriasi. Vienur jie gali siekti beveik 500, kitur – ir keturis vienetus, bet vidurkis ES – apie 200 maišelių vienam gyventojui“, – iš Briuselio praneša LRT Radijo žurnalistė.
Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis yra apie 500 metų, o tokių maišelių kasmet į aplinką išmetama apie 8 mlrd. Didžioji jų dalis patenka į jūras, o tada juos ima ryti žuvys, nes mano, kad tai – maistas.
„EP [...] leis šalims pasirinkti: nebeleisti prekybos centrams dalyti maišelių nemokamai (tai reikštų, kad pirkėjai už plonus maišelius, į kuriuos deda vaisius, saldainius, bandeles, turėtų susimokėti) arba padaryti taip, kad per ketverius metus vienam gyventojui tektų ne daugiau kaip 90 plonų maišelių, o per dešimtmetį – ne daugiau kaip 40“, – aiškina R. Kupetytė.
Jos teigimu, EK skelbia, kad vienas gyventojas Lietuvoje per metus sunaudoja 466 vienkartinius maišelius. Remiantis EK duomenimis, Lietuva su tokiomis šalimis, kaip Latvija, Estija, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, pagal sunaudojamų maišelių skaičių atsiduria sąrašo viršuje.
„Bet svarbu paminėti tai, kad Lietuvos prekybininkai su tokiu skaičiavimu nesutinka. [...] EK ir prekybininkų pateikiami skaičiai gana stipriai skiriasi“, – pažymi LRT Radijo žurnalistė.
Svarbu šviesti ir informuoti visuomenę
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo teigimu, kai ES vertino Lietuvoje sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kai kurios šalys nepateikė apskaitos, tarp jų – ir Lietuva.
„Kai ES įvardijo tuos skaičius ir tas šalis, [...] kurioms priskirta daugiau nei 460 maišelių, rėmėsi ne tų šalių skaičiais. Kai kurios šalys tiesiog neturėjo apskaitos. Lietuva yra viena iš šalių, kurios nepateikė tokių duomenų. Tokioms šalims tame tyrime buvo pritaikytas maksimalus maišelių skaičius“, – kalba LRT Radijo pašnekovas.
Pasak L. Vilimo, vėliau buvo preliminariai suskaičiuota, kiek Lietuvoje sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. „Prekių maišelių vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie 35, o tų vienkartinių, permatomų – apie 200“, – nurodo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Jo manymu, mažinti sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių – ne tik prekybininkų atsakomybė, sąmoningi esą turi būti ir vartotojai.
„Mes darome viską, ką šiuo metu galime, pateikiame savo vartotojui begalę alternatyvų: popierines dėžes, parduodame daugkartinius maišelius, kurie, kai susidėvi, keičiami nemokamai. Yra įvairiausių popierinių, medžiaginių maišelių. Visų pirma, svarbu tai, kas tikrai akcentuojama visur, visose šalyse, – mūsų žmonių sąmoningumas“, – pabrėžia L. Vilimas.
Jam antrina Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
„Iš tiesų šiuo atveju reikėtų pradėti nuo paties vartotojo, kuris ateina į parduotuvę ir renkasi prekes. Kalbant apie visų atliekų prevenciją, visuomenės švietimas ir informavimas yra pats svarbiausias aspektas. Šviesti ir informuoti visuomenę apie plastikinių maišelių poveikį aplinkai ketiname iš esmės“, – sako J. Gaižiūnienė.
Anot jos, yra ketinimų, artėjant rudeniui, prekybos centrams pateikti vaizdo ir garso reklamų klipus, kurie ragintų plastikinių maišelių naudoti mažiau.
„Bus pateikiama informacija, kuo tie maišeliai blogi, ir alternatyvos, ką būtų galima padaryti: rinktis daugkartinio naudojimo plastikinius maišelius ir nesirinkti tų plonų, kurie labiausiai kenkia aplinkai“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...