- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalis Lietuvos abiturientų kasmet patraukia studijuoti svetur, ypač – į Danijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos universitetus.
D. Britanija jau daugelį metų išlieka pati populiariausia kryptis: ten studijuoti norintieji dokumentus stojimams turi pateikti iki sausio 10 dienos. Tad kuo vilioja už jūrų marių esanti sala?
Lietuvių studijomis užsienyje besirūpinančios įmonės „Kastu International“ atstovas Vytautas Murauskas teigė, jog vienas didžiausių Anglijos universitetų privalumų – studijų programų gausa. Studentai ypač vertina galimybę studijoms gauti paskolą, nepriklausomybę ir itin neformaliai bendraujančius dėstytojus. Įstojimo galimybes itin palengvino ir sumažėję anglų kalbos testų reikalavimai.
„Šią dieną, stojant į Anglijos universitetus, paprastai nebereikia laikyti tarptautinių anglų kalbos testų: pakanka turėti B2 lygio anglų k. žinias ir 7-8 siekiantį pažymių vidurkį. O jei abiturientas papildomai išsilaiko ir valstybinį anglų kalbos egzaminą, pasirinkimas, kur studijuoti, tampa dar platesnis“, – sakė V. Murauskas, pridurdamas, jog stojantieji paprastai renkasi universitetus su kažkur jau girdėtais pavadinimais.
Sunkumai dėl kitokios kasdienybės
Stojantiesiems svetur dažniausiai kylantys klausimai siejasi su studijų programomis, finansais bei stojimo reikalavimais: ar universitetas turi paramos galimybę? Ar sudėtinga susirasti darbą? Kiek kainuoja pragyvenimas?..
„Vienas didžiausių sunkumų paprastai būna darbo paieška, nes tik nedidelė dalis jaunų, mokyklą baigusių žmonių, turi užtektinai lėšų pragyvenimui, – teigė „Kastu“ atstovas. – Pagrindinis iššūkis – suderinti darbą su paskaitomis, tačiau didžioji dalis studentų dirba nepilną darbo dieną ir save išlaiko“.
Išvykus iš namų aplanko ir artimųjų bei draugų ilgesys, nes tenka viską daryti pačiam, neretai – vienam. Be to, tiek studijos, tiek visa aplinka bei mokymosi medžiaga yra anglų kalba: prie to priprasti reikia laiko.
„Psichologiniai, kasdienybėje aplankantys iššūkiai po mėnesio-kito tampa nugalėti. Tačiau planuojant studijuoti svetur pagrindinis dalykas yra namų darbai: būtina skirti laiko programos pasirinkimui, kuo labiau pasidomėti universitetais, į kuriuos stojama. Tuomet vėliau neteks nusivilti ir keisti studijų programos ar net universiteto“, – pabrėžė V. Murauskas.
Nemokamas mokslas prieinamas kiekvienam
Minimalus pajamų lygis D. Britanijoje siekia 21 tūkst. (23,8 tūkst. Eur) svarų per metus, 1750 svarų (apie 2 tūkst. Eur) per mėnesį. Nors studijos Anglijoje yra mokamos – kainuojančios 9250 svarų (apie 10,5 tūkst. Eur) už vienerius metus, paskola įgyti pirmajam bakalaurui ar magistrui suteikiama visiems Europos Sąjungos piliečiams. Magistro studijoms galima gauti iki 10 250 svarų (11,6 tūkst. Eur) siekiančią paskolą, todėl dauguma jaunuolių skolinasi maksimalią sumą, likusią lėšų dalį skirdami pragyvenimo išlaidoms.
Pasak V. Murausko, šalies universitetai yra suinteresuoti paruošti tokį specialistą, kuris baigęs studijas gebėtų uždirbti daug. Kai baigus universitetą per mėnesį gaunamos pajamos viršija minimumą, paskolą reikia grąžinti.
„Stojant į universitetą svarbu laiku susitvarkyti paskolos gavimo dokumentus: padėti tą padaryti yra viena pagrindinių „Kastu“ funkcijų. O kol po mokslų baigimo minimali alga nėra uždirbama, paskolos grąžinti nereikia“, – paaiškino V. Murauskas. Taigi, jei per 30 metų nepavyksta grąžinti paskolos, likusi nesumokėta jos dalis yra anuliuojama.
„Brexit“ grėsmės kol kas nekelia
Anot V. Murausko, D. Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos kol kas yra sudėtingas klausimas, kurio negali pakomentuoti nė universitetų atstovai: nėra aišku, kaip ir kada keisis finansavimo sistema. Nepaisant „Brexit“ proceso, nepertraukiamas dalyvavimas Europos tyrimų ir mobilumo programose tiek britų aukštajam mokslui, tiek valdžiai yra esminės svarbos. Net ir išstojus iš ES tikimasi, kad D. Britanijos universitetams pavyks pritraukti gabius studentus.
„Tarptautiniai studentai įneša tikrai didelį finansinį indėlį, todėl drastiškų pasikeitimų neturėtų būti: greičiausiai sudėtingės tik su paskolų gavimu susijusios sąlygos ir procedūros“, – svarstė „Kastu“ atstovas.
Prieš kelis mėnesius D. Britanijos ministrė pirmininkė May Florence pirmąkart prasitarė, jog net ir po išstojimo Anglija neliks abejinga įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė būdama ES narė. „Brexit“ atidėjimas suteikia vilties ilgalaikių projektų įgyvendinimui, tarp jų – ir Europos studentams teikiamoms studijų paskoloms. Jei D. Britanijos planus patvirtintų Briuselis, studentai galėtų tikėtis tų pačių sąlygų stodami į JK universitetus net ir 2021-aisiais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose7
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos7
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...
-
Pranešimą apie Lietuvos medikus ministerija iliustravo Rusijos gydytojų nuotrauka5
Pranešimą apie veiksmų planą medikų Lietuvoje trūkumui mažinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį išplatino iliustruodama jį Rusijos gydytojų nuotrauka, tačiau netrukus atvaizdą pakeitė. ...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir keturis kartus lydėti Rusijos orlaivių4
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei keturis kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykle...