- Jolita Orentaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ką atsakytumėte paklausti, kurie įvykiai svarbiausi pirmajai Lietuvos Respublikai? Žinoma, paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, o daugiau? S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą, lito įvedimas? O gal tai, kad Lietuvai grąžintas Vilnius?
Išsiaiškinti, kas iš šių įvykių svarbiausia nūdienos lietuviams, sumanęs Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kolektyvas nekantraudamas laukia tėvynainių sprendimo. Jau ketverius metus vykdomas projektas "Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai" artėja prie atomazgos.
Paskutinė galimybė
2013-aisiais prasidėjusių rinkimų procedūra itin paprasta: internete (adresu www.istorineprezidentura.lt) arba Istorinės Prezidentūros muziejuje buvo galima balsuoti už įvykius, kurie laikytini vienais reikšmingiausių Lietuvos valstybei.
Laikotarpis nuo 1918-ųjų iki 1940-ųjų buvo suskirstytas į keturis intervalus (1918–1922 m., 1923–1928 m., 1929–1934 m., 1935–1940 m.), kiekvienam priskirta po 100 įvykių su trumpais jų aprašymais. Rinkimų etapas simboliškai prasidėdavo vasario 16-ąją ir trukdavo metus.
Šimtmečio išvakarėse vyksta penktasis rinkimų etapas, kuriame – 100 įvykių: po 25 atrinktus iš kiekvieno praėjusio etapo. Paskutinysis rinkimų turas skirtas šiems įvykiams reitinguoti – prašoma pasirinkti dešimt reikšmingiausiųjų – truks iki liepos 1 d. Vėliau bus rengiamasi rinkimų rezultatų vizualizacijai: 2018 m. vasarį, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Istorinėje prezidentūroje bus atidaryta reikšmingiausiems Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiams skirta paroda.
Sumanymo tikslai
"Siekėme sukurti ne tik kažkokią tuščią akciją, norėjome, kad tai būtų tas procesas, kuris įtrauktų daug žmonių, kad tai nebūtų tik mūsų parengta paroda. Norime, kad ir patys žmonės dalyvautų rengiant šią parodą", – rinkimams skaičiuojant paskutines dienas sakė Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.
Pašnekovė džiaugiasi: žmonės išgirdo raginimus ir per penkerius metus rinkimų projektas sulaukė 20 tūkst. balsavusiųjų.
Kodėl rinkimų projektas vykdomas taip ilgai? Viena svarbiausių priežasčių – noras, kad žmonės balsuotų įsigilinę į kiekvieną pristatomą įvykį. "Pažinimas ir švietimas parodoje turi tapti pramoga. Jei žmonės ateis, sužinos ir supras, o vėliau rekomenduos tai pamatyti kitiems, vadinasi, paroda savo tikslą pasiekė", – tikisi istorikė.
"Žmogus per savišvietą augina savo orumą. Kai pažįsti savo istoriją, gali oriai pasiginčyti su latviu, estu ar su Vakarų pasaulio žmogumi. Turėdamas kertines vertybes, kertines žinias tu nesi tik tas, kuris linksi", – pažinimo svarbą akcentavo R.Mikalajūnaitė.
Turėdamas kertines vertybes, kertines žinias tu nesi tik tas, kuris linksi.
Vertybes atspindi ir balsuojančiųjų pasirinkimai. Žvelgdama į paskutiniojo rinkimų etapo biuletenį, R.Mikalajūnaitė atkreipia dėmesį į įvykius, kurie rikiuojasi pirmosiose ir paskutinėse rinkimų rezultatų vietose. Štai pirmoji vieta, kuri, akivaizdu, ir laimės svarbiausiojo Lietuvos įvykio titulą – Vasario 16-osios akto paskelbimas. Tikėtina, tai ne tik labai svarbus įvykis lietuviams – galbūt tai viena datų, apie kurias žino kiekvienas tautietis.
Šiuo metu ketvirtojoje vietoje yra lito įvedimas. Šį pasirinkimą R.Mikalajūnaitė linkusi sieti su šių dienų žmonių nostalgija nacionalinei valiutai, kurią visai neseniai pakeitė euras. Septintojoje vietoje – Lietuvos universiteto įkūrimas. Tai gali byloti, kad balsavusieji supranta išsilavinimo prasmę ir reikšmę.
Paraleles su nūdiena atspindi ir paskutinėse šimtuko vietose atsidūrę įvykiai. Pvz., tai, kad už antrojo Lietuvos Respublikos Seimo išrinkimą atiduota mažai balsų, anot R.Mikalajūnaitės, gali byloti, kad žmonėms kyla asociacijų su dabartiniu Seimu, kurį jie ne itin vertina.
R.Mikalajūnaitė neslepia nuostabos dėl vienoje paskutiniųjų vietų atsidūrusio nuosprendžio Klaipėdos krašto nacistams paskelbimo vadinamojoje Neumanno-Sasso byloje, kuris tarptautiškai yra labai svarbus įvykis – buvome pirmieji, nuteisę nacius dar Adolfo Hitlerio valdymo metais.
Politika prieš kultūrą
Norint praplėsti žinias apie Lietuvos istoriją, į rinkimus buvo įtraukti ne tik politiniai, bet ir socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai įvykiai: Adolfo Šapokos redaguotos "Lietuvos istorijos" išleidimas, Kauno sporto halės atidarymas, suburta Lietuvos vyrų futbolo rinktinė ir pan. Tokiu būdu norėta, kad žmonės galėtų įsivaizduoti realų Lietuvos praeities vaizdą.
Istorikė su nekantrumu laukia rinkimų rezultatų, kurie atskleis ne tik žmonių požiūrį į praeitį, bet ir tai, ar jiems svarbiau politika, kultūra ar socialiniai įvykiai.
"Jei pasitvirtins, kad kultūriniai įvykiai neturi tokios svarbos, tai bus simptomas, kad mums reikia atsigręžti ir į viską pradėti žiūrėti plačiau. Taip, kultūra yra labai svarbi ir ji lemia tai, kaip žmogus jaučiasi ir kaip jis gyvena", – pastebėjo R.Mikalajūnaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota2
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos11
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...