Lietuvos kalėjimams – Europos Tarybos kritika: gauta pranešimų ir apie mušimą lazdomis

Situacija apibendrinama CPT 2021-ųjų gruodį vykusio periodinio vizito į Lietuvą ataskaitoje. Komiteto teigimu, delegacija nagrinėjo policijos ir įkalinimo įstaigose laikomų asmenų elgesį bei laikymo sąlygas, taip pat padėtį užsieniečių registracijos centruose, apžvelgė priverstinai laikomų pacientų suvaržymo priemonių naudojimą ir teisines apsaugos priemones.

„CPT delegacija neišgirdo jokių įtarimų dėl netinkamo elgesio su policijos sulaikytais asmenimis; priešingai, dauguma apklaustų asmenų, kurie yra arba neseniai buvo sulaikyti policijos, teigė, kad policija su jais elgėsi tinkamai tiek sulaikymo metu, tiek per vėlesnes apklausas, tiek policijos sulaikymo metu“, – rašoma komiteto šią savaitę paskelbtame pranešime.

Komitetas pažymėjo, jog dauguma sulaikytų asmenų patvirtino galėję pasinaudoti teise pranešti apie sulaikymą. Pažymima, kad sulaikymo sąlygos aplankytuose vietos policijos komisariatuose buvo patenkinamos, o areštinėse Vilniuje ir Kaune – labai geros.

Čia gauta nemažai patikimų kaltinimų, įskaitant dėl mušimo, spardymo kojomis, smūgių lazdomis.

Tačiau Komitetas atkreipė dėmesį, jog iki šiol neįgyvendinti planai pastatyti keletą naujų kalėjimų. CPT paragino Lietuvos valdžios institucijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų paspartintas įkalinimo įstaigų modernizavimo procesas.

„Marijampolės ir Pravieniškių kalėjimuose delegacija beveik negavo pranešimų apie darbuotojų fizinį netinkamą elgesį su kaliniais. Tačiau Alytaus kalėjime situacija buvo labai skirtinga ir kelianti susirūpinimą ir, regis, nuo paskutinio CPT vizito 2018 metais mažai pasikeitė. Čia gauta nemažai patikimų kaltinimų, įskaitant dėl mušimo, spardymo kojomis, smūgių lazdomis“, – rašoma pranešime.

Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą tuo, jog nepasiekta reikšminga pažanga mažinant kalinių tarpusavio smurto mastą.

„Per 2021 metų vizitą CPT delegacija vėl gavo daug patikimų įtarimų dėl smurto tarp kalinių, įskaitant mušimą ir seksualinio pobūdžio smurtą, taip pat šantažą, psichologinį spaudimą ir vertimą daryti naujus nusikaltimus“, – nurodama pranešime.

Remdamasis vizito rezultatais, Komitetas padarė išvadą, kad pastangos spręsti šias giliai įsišaknijusias problemas iki šiol buvo neveiksmingos ir padėtis išliko nepriimtina. Ekspertams susirūpinimą taip pat kėlė galimybė kaliniams gauti specializuotąją sveikatos priežiūrą.

„Kalbant apie užsieniečių sulaikymą, delegacija negavo jokių įtarimų dėl netinkamo fizinio elgesio, kuris būtų buvęs patirtas trijuose aplankytuose užsieniečių registracijos centruose“, – pažymima ataskaitoje.

Komitetas pripažino, kad Lietuvos institucijos turėjo skubiai reaguoti į precedento neturinčias aplinkybes, turėdamas omenyje 2021 išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos, ir rekomendavo toliau dėti pastangas gerinti gyvenimo sąlygas ir imigrantų sulaikytiesiems suteiktą režimą.

„Kalbant apie suvaržymo priemonių naudojimą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, CPT pažymėjo, kad pagerėjo tiek reglamentavimo sistema, tiek praktika. Išliekantys trūkumai, be kita ko, yra mechaninio suvaržymo priemonių naudojimo stebėsenos trūkumas ir sistemingų pokalbių su pacientais po tokių priemonių taikymo nebuvimas“, – teigiama pranešime.

Savo atsakyme Lietuvos institucijos išdėstė priemones, kurių imtasi arba numatoma imtis rekomendacijoms įgyvendinti, įskaitant tolesnį įkalinimo įstaigų modernizavimą, naujausius bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, smurto prevencijos priemonių integravimą į įkalinimo įstaigas.