- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratai šeštadienį kvietė į Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo Maskvos 25-mečio minėjimą. Kai kurie visuomenės veikėjai pareiškė, kad socialdemokratams nederėtų didžiuotis garbės nedarančia praeitimi, tačiau istorikai ir politologai nesistebi – Lietuva yra viena iš šalių, kur nuo valdžios nustumtas komunistinis elitas ne išsivaikščiojo, o susimaišė su naujuoju.
Auklėjo bendražygius
"Aš stojau į Lietuvos socialdemokratų partiją. Tačiau Lietuvos socialdemokratai švęs Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimą nuo Maskvos? Ar LSDP vadovybei nebe gėda didžiuotis buvus LKP nariais? Švedų socialdemokratai išvarė komunistus iš savo partijos ir jais tikrai nesididžiuoja. LSDP prarado socialdemokratinį naratyvą. Todėl metasi į niekingą komunistinę praeitį. Gal klystu, bet komunistų partija Lietuvoje uždrausta. Aš atsiriboju nuo šio tragiško karnavalo", – taip socialinio tinklo paskyroje savo partijos narius auklėjo Arkadijus Vinokuras.
Taip aktorius, rašytojas ir žurnalistas reagavo į šią savaitę Lietuvos socialdemokratų išplatintą kvietimą paminėti LKP atsiskyrimo nuo Maskvos komunistų 25 metines.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas dienraščiui sakė, kad partija mini svarbius istorinius įvykius ir tai visai nereiškia, jog tapatinasi su komunistais ar žada grįžti į komunizmą. "Manau, kad tai neteisingos interpretacijos. Jau atsiskiriant nuo Maskvos ir prieš paskelbiant nepriklausomybę, savarankiška Lietuvos komunistų partija priėmė programinį dokumentą, kuriame pasakė, kad suks socialdemokratijos keliu. Po to komunistai išsiskirstė po įvairias partijas – jų yra ir pas mus, ir pas konservatorius, ir kitose partijose. Tai yra tik istorinio fakto paminėjimas, nes jis buvo labai svarbus", – komentavo politikas.
Švytuoja iki šiol
"Po revoliucijos (sovietinės valdžios atsikratymo – red. past.) pasikeitė gamybiniai santykiai, atkurtas kapitalizmas, atsirado demokratija. Tačiau jeigu vertintume pagal teoriją, kad revoliucija įvyksta tuomet, kai nušluojamas senasis elitas ir jo vietą užima naujas, ji įvyko ne visose pokomunistinėse šalyse. Radikali elito kaita įvyko Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. Šiose šalyse revoliucija buvo vykdoma naujojo elito rankomis. Tačiau ne Baltijos šalyse, – aiškino sociologas, filosofas Zenonas Norkus. – Lietuvoje, Estijoje, tam tikra prasme Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje įvyko kažkoks tarpinis variantas."
Lietuvoje atsirado naujas – Sąjūdžio elitas, užaugintas nepriklausomybės išvakarėse, tačiau su juo maišėsi, jungėsi Komunistų partijos nariai. "1992 m. vasarą buvo sudarytas susitarimas dėl žaidimo taisyklių tarp ekskomunistinio ir Sąjūdžio elito. Pradėjo veikti parlamentinė demokratinė sistema su klasikiniu svyravimu – tai į dešinę, tai į kairę. Viena kitą keitė ekskomunistinės jėgos ir antiekskomunistinės. Tas pats vyko visose buvusio tautinio komunizmo šalyse", – komentavo profesorius Z.Norkus.
Lietuvoje ši švytuoklė svyruoja iki šiol, pabrėžė sociologas. "Senasis režimas buvo gana griežtas, kompetentingi žmonės galėjo išaugti tik viršuje, tarp senojo režimo atstovų. Tai komplikavo visą situaciją. Tad tarp naujojo elito buvo labai daug ekskomunistų. Išaugo opozicijos elitas, kuris pozicionavo save kaip visai kitokius, tačiau, matydami jų anketų duomenis, randame labai didelį perimamumą", – įžvalgomis dalijosi Z.Norkus.
Ar žinojo, ką daro?
Paskutinysis LKP Centro komiteto pirmasis sekretorius, vėliau Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas yra sakęs, kad partijoje buvo daugiausia 5 proc. tų, kurie buvo tikri komunistai, o daug kas "iš viso neįsivaizdavo, kas tai yra Komunistų partija".
Vis dėlto, Z.Norkaus tikinimu, stojantieji į Komunistų partiją buvo stipriai indoktrinuojami. "Kiekvienas sąmoningas partijos narys, bent jau aukštesnio lygio, suprasdavo, už ką kovojama – už socialistinės revoliucijos pergalę Lietuvoje, už darbininkų diktatūrą, o po to – už prisijungimą prie pasaulinės tarybų socialistinių respublikų sąjungos", – kalbėjo Z.Norkus.
Istorikas Algimantas Kasparavičius teigia abejojantis, ar į Komunistų partiją stojantys žmonės būdavo pakankamai gerai supažindinami su jos veikla, idėjomis. "Pavyzdžiui, Pijus Glovackis (vėliau žymus komunizmo veikėjas – aut. past.) įstojo į partiją aštuoniolikos metų. Visi žinome, koks yra žmogus tokio amžiaus, kiek jis suvokia. Pavyzdžiui, Justo Paleckio ir kitų politikų veikloje galima aptikti tautinio komunizmo, bet sovietizacijos konjunktūrų – sunkiai. Klausimas reikalautų gilesnių tyrimų", – komentavo istorikas.
A.Kasparavičiaus manymu, Lietuvos komunistais Maskva nepasitikėjo tiek, kad atskleistų jiems visus savo planus ir idėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą2
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė30
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją13
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...