Lietuvos kūrėjai budino miegančius valdininkus | kl.lt

Lietuvos kūrėjai budino miegančius valdininkus

  • Teksto dydis:

„Mes, autoriai ir autorių teises ginančios asociacijos, prašome Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pagaliau susitelkti ir užkišti įstatymų skylę, kuri leidžia nebaudžiamai vogti mūsų kūrybą – filmus, muzikos kūrinius, knygas“, – tokiais žodžiais pasitiko trečiadienį prie Kultūros ministerijos susirinkę žinomi pramogų pasaulio veidai.

Reikalaudami dar šioje Seimo sesijoje priimti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus, kurie įpareigotų interneto tiekėjus blokuoti nelegaliai kūrinius platinančias svetaines, susirinkusieji pasirašė simbolinę peticiją, kurią įteikė Kultūros ministerijos atstovams. Būtent nuo šios ministerijos priklauso, ar 2018 m. Seimo pavasario sesija spės priimti šį beveik 2 metus rengtą įstatymą.

Tarp peticiją pasirašiusių buvo ir legendinis kompozitorius Teisutis Makačinas, prodiuseris ir kompozitorius Gediminas Zujus, kompozitorius Vytautas Bikus, muzikos vadybininkas Martynas Tyla, dainininkas Aleksandras Makejevas, grafikė Birutė Zokaitytė, kino kūrėjų bei platintojų atstovai.

Autoriai ir jų teises saugančios asociacijos nerimauja, kad įstatymo priėmimas, nors ir numatytas šioje Seimo sesijoje, įmanomas tik sutelkus visų įstatymą rengiančių šalių pajėgas konstruktyviam darbui. Pasak AGATA vadovės Agnės Begetės, autorių ir gretutines teises ginantis įstatymas šiuo metu yra šlifuojamas Kultūros ministerijoje.

Jeigu internetą palygintume su greitkeliu, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti kelio ženklus, kuriais vadovaujantis tuo greitkeliu važinėjame, mat šiuo metu jame nėra jokių taisyklių.

„Tikimės greitų derinimo procedūrų kelyje iki Seimo, nes dėl šio įstatymo reikalingumo sutaria visi – nuo teisių turėtojų iki interneto paslaugų teikėjų, kurie nori aktyviai savo vartotojams pasiūlyti legalų turinį“, – sako ji.

Renginio organizatorių duomenimis, šiandien kūrinius Lietuvos žmonėms nelegaliai platina per 350 svetainių, kurių pajamos viršija 15 mln. eurų per metus ir yra neapmokestintos. Taigi žala daroma ne tik autoriams, bet ir valstybei. Renginio metu šį skaičių simbolizavo didžiulis pinigų maišas, ant kurio ilsėjosi ir viską stebėjo iniciatyvą palaikančios kampanijos „Biški“ vagis nebūna“ veikėjas Erikas.

Lietuvos įstatymai ir teisėsauga gana griežtai baudžia už materialaus turto vagystes, tačiau intelektinė nuosavybė mūsų šalyje įstatymais vis dar nėra deramai saugoma. Dar 2016 m. rugsėjį buvo pradėti rengti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, įpareigojantys blokuoti neteisėtai kūrinius platinančias svetaines. Šio įstatymo projekto tikslas – sukurti galimybę kūrėjams efektyviai ginti savo teises internetinėje erdvėje. Teisių turėtojai galėtų kreiptis į valstybinę instituciją – Lietuvos radijo ir televizijos komisiją – su prašymu interneto paslaugų teikėjams blokuoti piratines interneto svetaines, kuriose be kūrėjų sutikimo talpinami jų darbai.

„Jeigu internetą palygintume su greitkeliu, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti kelio ženklus, kuriais vadovaujantis tuo greitkeliu važinėjame, mat šiuo metu jame nėra jokių taisyklių“, – pasakojo AGATA vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Tie 'kūrėjai' per daug susireikšmina, niekam jie už pinigus neįdomūs, te džiaugias kad nors šiaip kas jais domisi.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių