- Greta Klimkaitė, LRT radijas, Justė Navickaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui ir protestuodami prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos reikštas abejones mokslo tyrimams, grįstiems klimato kaitos faktais, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai. Jie kėlė savo problemas ir siekė atkreipti valdininkų dėmesį į mažėjantį mokslininko profesijos prestižą bei prastą mokslo finansavimą.
Daktaras – reiškia per daug išsilavinęs, kad gautų minimumą? Tai – vienas iš klausimų, kuriuos kelia maršo už mokslą dalyviai, surengę eiseną nuo Vašingtono aikštės iki Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Finansinė mokslininkų padėtis pastaraisiais metais nei gerėjo, nei blogėjo. Mokslo stebėjimo agentūros rezultatai rodo – lietuvių mokslininkai – vieni mažiausiai uždirbančių Europos Sąjungoje.
„Vidutinis atlyginimas įsitvirtinusių tyrėjų yra keturis kartus mažesnis negu ES vidurkis. Su tokiais atlyginimais negalime tikėtis taip vadinamos žinių ekonomikos proveržio, inovacijos ekonomikos ir taip toliau“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Liutauras Gudžinskas.
Mažėjantis mokslo prestižas ir domėjimasis šia profesija, sumenkęs pasitikėjimas moksliniais faktais, finansavimas – šias problemas, pasak maršo organizatorės dr. Eglės Lastauskienės, į viešumą kelia visas pasaulis. Vis dėlto didelė Lietuvos politikų problema ta, kad darbai prasilenkia su kalbomis, tai lemia prastą padėtį visame viešajame sektoriuje, o gerus specialistus skatina dirbti užsienyje.
„Kiekviena valdžia deklaruoja mokslo svarbą, kad reikia remti, kad Lietuva turi būti pagrįsta inovacijomis, bet nei viena valdžia finansavimo taip ir nepadidino, jis tik mažėja. Kolega mano pasakė, kad mokslas turi būti kaip gėlė: jei laistysi kasmet, kasmet ir žydės. O jei metus laistysi, o tada dvejus ne – bus sunku sugrįžti į pasaulinę mokslo bendruomenę“, – tvirtina Vilniaus universiteto mokslininkė E. Lastauskienė.
Per maršą paskelbta dešimties punktų deklaracija, kurią parengė socialinių ir humanitarių mokslų asociacijos, vienijančios per pusantro tūkstančio narių.
„Kalbame ir apie finansavimo užtikrinimą, geroką [atlygio] pakėlimą, mokslininkai turėtų būti labiau įtraukiami į sistemos valdymą, turėtų būti labiau jais pasitikima. Turėtų būti nacionalinis susitarimas, kuris pabrėžtų, kad mokslas ir studijos yra esminis prioritetas, jei norime kalbėti apie proveržį šioje valstybėje“, – priduria L. Gudžinskas.
Taip pat deklaracijoje pabėžiama ir būtinybė išlaikyti lygybę ir neskirstyti mokslo šakų į svarbesnes ir mažiau reikšmingas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos49
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais1
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...